Pajūrio dvaro savininkas grafas Valavičius 1780 m. pastatė bažnyčią (buvo Žvingių parapijos filija). 1830 m. tikintieji pastatė naują mūrinę bažnyčią. Ji 1898 m. restauruota, panaujinti altoriai. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1919 m. bažnyčią konsekravo. 1912 m. įkurta parapija. 1935 m. Kazys Nausėda Kretingos pranciškonams dovanojo 50 ha žemės ir mūrinius namus su malūnu, lentpjūve, vilnų verpykla. … [Skaityti toliau…]
Paberžės dvaro dvaro savininkas Šilingas 1787 m. pastatė medinę aštuoniakampę koplyčią. Ji iki 1853 m. tapo Surviliškio filija. Iš Ugionių 1858 m. atvežta senoji bažnyčia. Vėliau ją remontavo kunigas Ipolitas Baronas. Paberžės kuratas kunigas Antanas Kasperavičius lietuviškos spaudos draudimo laikais platino draudžiamą literatūrą. Kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863) 1856–1862 m. buvo Paberžės filialistas, vienas iš 1863 … [Skaityti toliau…]
1549 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. XVII a. pastatyta koplyčia su rūsiu (jame buvo laidojami Giedraičių šeimos nariai). 1618–1620 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (konsekruota 1654 m.) ir mūrinis 2 aukštų vienuolynas. Martynas Giedraitis jam dovanojo Videniškių dvarą ir 4 palivarkus (dovanotose žemėse buvo apie 200 dūmų). Videniškiai tapo Lietuvos reguliariųjų atgailos kanauninkų centru. Vienuolyno … [Skaityti toliau…]
Žlibinuose, kurie XVIII a. vadinti Ryvėnais, Mykolas Šiukšta 1773 m. pastatė bažnyčią ir jai dovanojo 1 valaką žemės. Begriūvanti bažnyčia suremontuota 1845 m. 1863–1889 m. į Žlibinus caro valdžia neleido skirti kunigo. 1896 m. Kauno gubernatorius teigė, kad bažnyčia nereikalinga ir siūlė neleisti remontuoti. Kai nebereikėjo leidimo, 1897 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (Piotro Serbinovičiaus projektas). … [Skaityti toliau…]
Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d.
Bažnyčią norėta įrengti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Į Skrebotiškį 1918 m. atsiųstas kunigas Adomas Kačkus. Senas mūrinis grūdų sandėlis pertvarkytas į bažnyčią. Juozapas Žagrakalys jai 1922 m. dovanojo 15 ha žemės Kildiškių kaime. 1925 m. ši žemė pakeista į kitą, esančią netoli šventoriaus. Šventorius 1924–1925 m. apmūrytas. Jame 1935 m. pastatyta medinė varpinė. 1938 m. … [Skaityti toliau…]
1732 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1767 m. Nemuno potvynis koplyčią 1829 m. sugriovė. Tais pačiais metais pastatyta laikina maldykla Paluobiuose, o 1856 m. – Patašiuose. Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Nuo 1967 m. klebonavęs Juozas Juškaitis (1922–1986), (palaidotas šventoriuje) 1986 m. bažnyčią nudažė.
Pirmąją bažnyčią Nemuno apatinėje terasoje 1634 m. pastatė vaivada M. Pacas. 1634 m. įsteigta parapinė mokykla. Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1635 m. bažnyčiai dovanojo Stačiūnų kaimą, klebonui skyrė 200 auksinų metinę pašalpą, įpareigojo jį išlaikyti mokytoją ir rūpintis giedojimu. XVII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta. Ji 1806 m. buvo sena ir supuvusi, 1821 m. nugriauta, pastatyta … [Skaityti toliau…]
Pakuonio bažnyčia pastatyta apie 1792 m. Tais metais vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis sudarė komisiją Pakuonio parapijai kurti. Jai atiteko Darsūniškio parapijos kaimai, esantys Nemuno kairiajame krante. 1819 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai susenus klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis su parapijiečiais 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Pakuonio vikaras Juozapas Šmulkštys … [Skaityti toliau…]
Eigirdžiai 1612–1803 m. priklausė Telšių klebonui. Iki 1752 m. pastatyta bažnyčia. Eigirdžių filialisto kunigo Antano Grabausko rūpesčiu 1795 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Kunigas Jurgis Marcinkevičius 1817 m. jai dovanojo valaką ir 15 margų žemės. 1911 m. įkurta parapija.