Buda Šakjamunis (Sidharta Gautama)

Buda Šakjamunis yra istorinis budizmo įkūrėjas, kurio tikrasis vardas buvo Sidharta Gautama. „Šakjamunis“ reiškia „Šakjų išminčius“, o Šakjos buvo klanas, iš kurio jis kilo. Buda gimė apie VI–V a. pr. Kr. Lumbinio mieste, dabartiniame Nepale, kaip karališkosios šeimos sūnus. Šakjamunis laikomas „pažadintu“ arba „nušvitusiu“ žmogumi, kuris suprato gilias tiesas apie gyvenimą, kančią ir išsilaisvinimą.

Buda Šakjamunio gyvenimo istorija

Gimimas ir ankstyvasis gyvenimas:
Sidharta gimė karališkoje šeimoje ir nuo vaikystės gyveno apsuptas prabangos. Pagal legendą, jo tėvas norėjo apsaugoti sūnų nuo kančios ir vargų, todėl Sidharta augo apsuptas malonumų ir niekada nematė pasaulio problemų. Tačiau vėliau jis pradėjo domėtis gyvenimo prasmėmis ir susidomėjo pasaulio realijomis.

Keturi susidūrimai:
Viena iš svarbiausių istorijos dalių yra jo susidūrimas su keturiais gyvenimo reiškiniais, kurie visiškai pakeitė jo suvokimą apie pasaulį. Išėjęs už rūmų ribų, Sidharta pamatė:

  1. Senatvę – seną žmogų, kurį kamavo senatvės negalios.
  2. Ligos kančią – sergantį žmogų, kuris kenčia dėl ligos.
  3. Mirtį – lavoną, primenantį neišvengiamą gyvenimo pabaigą.
  4. Atsiskyrėlį – asmenį, kuris buvo atsisakęs pasaulio turtų, ieškodamas dvasinio išlaisvinimo.

Šie „keturi reginiai“ paskatino Sidhartą atsisakyti prabangaus gyvenimo ir iškeliauti ieškoti tiesos apie kančią ir išsilaisvinimą.

Atsisakymas ir ieškojimai:
Sidharta paliko savo šeimą ir tapo asketu, siekdamas nušvitimo per griežtą savęs suvaržymą ir meditaciją. Jis studijavo su keliais garsiais mokytojais, bet nė vienas jų nesuteikė jam visiško atsakymo. Po septynerių metų griežtos askezės ir meditacijos, jis suvokė, kad kraštutinės praktikos nėra kelias į išsilaisvinimą.

Nušvitimas po Bodhi medžiu:
Sidharta sėdo po Bodhi medžiu (pažinimo medžiu) Bodh Gajos mieste, Indijoje, ir pažadėjo nesikelti tol, kol pasieks tiesą. Po ilgų meditacijų jis pagaliau patyrė nušvitimą. Šis momentas atskleidė jam dvasinius gyvenimo principus – keturias taurias tiesas ir Aštuonialypį kelią.

Budos mokymai

Po nušvitimo, Buda pradėjo mokyti apie Keturias tauriosios tiesas, kurios yra pagrindiniai budizmo principai:

  1. Tiesa apie kančią (dukkha): Gyvenimas yra kupinas kančios, kurią sukelia gimimas, senatvė, liga ir mirtis.
  2. Tiesa apie kančios priežastį (samudaya): Kančia kyla dėl mūsų troškimų ir prisirišimų, kurie veda į nesibaigiantį gimimo ir mirties ciklą (samsarą).
  3. Tiesa apie kančios nutraukimą (nirodha): Galima išsilaisvinti nuo kančios, atsisakant troškimų ir prisirišimų.
  4. Tiesa apie kelią į kančios nutraukimą (magga): Tai yra Aštuonialypis kelias, vedantis į nušvitimą ir išsilaisvinimą nuo samsaros.

Aštuonialypis kelias – tai dvasinio tobulėjimo principai, kuriuos turi sekti kiekvienas, norintis pasiekti nirvaną (išsilaisvinimą). Jie apima:

  1. Teisingą supratimą.
  2. Teisingą mąstymą.
  3. Teisingą kalbą.
  4. Teisingą veiksmą.
  5. Teisingą pragyvenimo būdą.
  6. Teisingas pastangas.
  7. Teisingą dėmesingumą.
  8. Teisingą susikaupimą (meditaciją).

Religinė reikšmė ir sekimas

Buda Šakjamunis po nušvitimo tapo dvasiniu mokytoju, kuris siekė padėti kitiems suprasti, kaip išsivaduoti iš kančios. Jo mokymai tapo pagrindu visam budizmui, kuris per amžius skleidėsi į įvairias mokyklas, tokias kaip Theravada, Mahajana ir Tibeto budizmas.

Buda neskatino savo garbinimo kaip dievybės. Vietoj to, jis buvo mokytojas, kuris mokė žmones sekti dvasiniu keliu siekiant asmeninio nušvitimo. Tačiau laikui bėgant, įvairios budizmo tradicijos pradėjo garbinti Budą kaip šventą figūrą, o jo statulos ir atvaizdai tapo svarbiais garbinimo simboliais.

Budos reikšmė tekstuose

Budos mokymai buvo užrašyti Tripitakoje (dar žinomoje kaip „Trys krepšiai“), kuri yra pagrindinis budizmo kanonas. Jame užfiksuoti Budos mokymai apie dorybes, meditaciją ir išmintį. Taip pat yra daugybė šventraščių, tokių kaip „Dhammapada“, kuriuose išsamiai paaiškinami Budos mokymai ir dvasinis kelias.

Budos palikimas

Buda Šakjamunis yra laikomas įkvepiančia dvasine figūra milijonams žmonių visame pasaulyje. Jo mokymai apie kančios įveikimą, dvasinį tobulėjimą ir moralinį gyvenimą turi įtakos ne tik budistams, bet ir daugeliui dvasinių ieškotojų visame pasaulyje. Jo nušvitimas ir palikti mokymai sudaro budizmo pagrindą, kuris ir šiandien yra viena didžiausių pasaulio religijų.