Berlyno Šv. Mikalojaus rusų stačiatikių cerkvė yra vienas iš svarbiausių rusų stačiatikių maldos namų Vokietijos sostinėje. Ši cerkvė, esanti Mitte rajone, įsikūrusi miesto širdyje ir yra svarbus istorinis bei religinis pastatas, kuris simbolizuoja rusų bendruomenės ilgalaikį buvimą Berlyne.
Cerkvės istorija prasideda XIX a., kai dėl intensyvėjančių politinių ir kultūrinių ryšių tarp Rusijos imperijos ir Vokietijos, Berlyne gyvenanti rusų emigrantų bendruomenė susidūrė su būtinybe turėti savo maldos namus. Šv. Mikalojaus cerkvė buvo pastatyta 1894 metais, kai Vokietijos sostinė tapo svarbiu centru rusų diplomatams, verslininkams ir intelektualams. Ji buvo dedikuota šventajam Mikalojui, kuris yra vienas labiausiai garbinamų šventųjų stačiatikių pasaulyje, garsėjantis kaip vargšų globėjas ir stebukladarys. Statybą iš dalies finansavo pats Rusijos caras Aleksandras III, taip dar labiau sustiprindamas Rusijos ir Vokietijos tarpusavio ryšius. Cerkvė buvo skirta ne tik dvasiniams poreikiams, bet ir kaip kultūros bei socialinės bendruomenės centras rusų emigrantams.
Šis įspūdingas neobizantinio stiliaus pastatas, su aukštomis kupolėmis ir detalia architektūra, yra viena iš pagrindinių religinės architektūros pavyzdžių Berlyne. Išorėje cerkvė pasižymi raudonų plytų fasadu, kuris yra tipiškas daugeliui to laikotarpio Vokietijos bažnyčių. Viduje cerkvė puošia gausiai dekoruotais ikonostazais, kurie sukurti pagal tradicinį rusų stačiatikių meną. Aukso ir brangakmenių puošyba, kartu su šventųjų ikonų vaizdais, sukuria jausmingą ir dvasingą aplinką, kurioje maldininkai gali susikaupti maldoje.
Per abu pasaulinius karus cerkvė patyrė nemažai iššūkių. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sugriežtinta kontrolė dėl užsieniečių religinės veiklos, o po Antrojo pasaulinio karo, Berlynui padalijus į Vakarų ir Rytų dalis, cerkvė atsidūrė sovietinėje zonoje. Nepaisant to, ji ir toliau išliko svarbi rusų stačiatikių bendruomenės vieta. 1945 metais, po Berlyno mūšio, cerkvė tapo simboline vieta sovietų kariams ir rusų išeiviams, kurie po karo liko mieste.
Viena iš žymiausių asmenybių, susijusių su Šv. Mikalojaus cerkve, yra rusų rašytojas Ivanas Turgenevas. Nors jis nebuvo nuolatinis parapijietis, Turgenevas lankėsi cerkvėje per vieną iš savo kelionių į Berlyną, kur jis taip pat palaikė ryšius su rusų emigrantais ir intelektualais. Be to, Šv. Mikalojaus cerkvė tapo vieta, kurioje vyksta svarbios stačiatikių šventės ir religinės ceremonijos, skirtos ne tik Berlyno rusų bendruomenei, bet ir stačiatikiams iš viso pasaulio.
Šiandien Berlyno Šv. Mikalojaus cerkvė išlieka svarbi rusų stačiatikių maldos vieta, reprezentuojanti ilgametę rusų bendruomenės istoriją Berlyne. Cerkvė traukia tiek turistus, tiek religinių apeigų dalyvius, prisidėdama prie miesto kultūrinio paveldo.