Apaštalo Pauliaus žodžiai „Be perstojo melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17) dažnai sukelia klausimų: kaip įmanoma melstis visą laiką? Ar tai reiškia, kad žmogus turi atsisakyti kasdienės veiklos ir nuolat būti maldoje? Ar Dievas tikisi, kad tikintieji praleistų visą gyvenimą kartodami maldas?
Iš pirmo žvilgsnio šis raginimas atrodo sunkiai įgyvendinamas, bet jei pažvelgsime giliau, pamatysime, kad Paulius čia kalba ne apie mechaninį žodžių kartojimą, bet apie gyvenimo būdą, kurį nuolat persmelkia malda ir Dievo artumas.
Kas yra nepertraukiama malda?
Malda nėra tik tam tikrų žodžių tarimas ar formali apeiga – ji yra žmogaus santykis su Dievu. Kai Paulius sako „be perstojo melskitės“, jis kalba apie vidinį ryšį su Dievu, kuris nepaliaujamai tęsiasi. Tai reiškia gyventi taip, kad visas gyvenimas taptų malda – mintimis, darbais, meile ir pasitikėjimu Dievu.
Jėzus sakė:
„Aš esu vynmedis, jūs – šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių.“ (Jono 15:5)
Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas turi būti persmelktas bendrystės su Dievu. Net jei nedarome konkrečios maldos, mūsų širdis gali būti nuolatiniame ryšyje su Juo.
Ar tai reiškia, kad turime atsisakyti visko, kas nėra malda?
Tikrai ne. Dirbant, mokantis, bendraujant su žmonėmis taip pat galima melstis. Tai gali būti tylus pasitikėjimas Dievu, trumpi širdies atodūsiai, trumpa padėka ar paprastas mintinis kreipimasis: „Viešpatie, būk su manimi“.
Ankstyvieji krikščionys suprato, kad malda nėra tik žodžiai – tai viso gyvenimo kryptis. Vienuoliai praktikavo vadinamąją „kvėpavimo maldą“, kai nuolat su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu širdyje buvo sakoma: „Viešpatie Jėzau Kristau, pasigailėk manęs.“ Tai padėjo išlaikyti nuolatinį sąmoningą Dievo buvimą kasdienybėje.
Kodėl tai svarbu?
Kai žmogus gyvena be maldos, jis lengvai pasiduoda nerimui, baimei, abejonėms. Malda yra tarsi širdies plakimas – ji palaiko ryšį su Dievu, stiprina dvasią ir leidžia nepasimesti gyvenimo audrose.
Paulius toje pačioje eilutėje sako: „Dėkokite už visas aplinkybes, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.“ (1 Tesalonikiečiams 5:18)
Tai reiškia, kad malda nėra tik prašymai, bet ir gyvenimo būdas, kupinas dėkingumo. Kai žmogus nuolat meldžiasi, jis mato daugiau priežasčių džiaugtis, net ir sunkumuose randa viltį, o problemos neatrodo tokios didelės, nes jas patiki Dievui.
Kaip praktiškai melstis be perstojo?
- Pradėti dieną su malda – atsibudus padėkoti už naują dieną, paprašyti Dievo vedimo.
- Trumpi kreipiniai dienos eigoje – „Viešpatie, padėk man šioje situacijoje“, „Dieve, dėkoju už tai“.
- Mąstyti apie Dievą kasdienėje veikloje – net dirbant ar ilsintis galima išlaikyti širdyje Jo artumą.
- Vakare apžvelgti dieną – pasikalbėti su Dievu apie tai, kas pavyko, kas buvo sunku, paprašyti Jo malonės.
Šventasis Augustinas sakė: „Kas gieda Dievui, tas meldžiasi dvigubai.“ Tai reiškia, kad net ir džiaugsmas, muzika ar geri darbai gali tapti maldos išraiška.
„Be perstojo melskitės“ nėra reikalavimas nuolat kartoti maldas, bet kvietimas gyventi nuolatiniame santykyje su Dievu. Tai reiškia būti atviram Jo buvimui, pasitikėti Juo kiekvienoje gyvenimo situacijoje ir leisti, kad visas mūsų gyvenimas būtų tarsi nenutrūkstama malda.
Dievas nėra tolimas – Jis šalia visą laiką, tereikia į Jį atsigręžti. Ir kai žmogus gyvena su malda, jis niekada nebūna vienas.