Adomas Zavadskis ir Elena Zavadskienė dovanojo būsimai bažnyčiai valaką žemės. Adomo sūnus buvo katik žuvęs tragiškoje medžioklės nelaimėje, todėl jis dovanojo žemę ir finansavo bažnyčios statymą. Sūnus Emanuelis palaidotas bažnyčios kriptoje.
1913 m. pastatyti laikini šiaudais dengti maldos namai. 1919 m. pastatyta klebonija, 1920 m. – baigta medinė bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą artilerijos sviedinys pramušė lubas, išmušė dalį sienos bet nesprogo. Karo metu varpai buvo paslėpti kapinėse. Pagrindinis bažnyčios bokštas buvo nugriautas, nes iš jo buvo labai patogu šaudyti – matėsi visos apylinkės (net iki Salako). Po karo bažnyčia suremontuota. Baltriškių klebonu 1936–1950 m. buvo Edvardas Vaišnoras (1906–1982). Jis baigė įrengti bažnyčios vidų, pastatė sakyklą, parūpino bažnytinių vėliavų. Apkaltintas bendradarbiavimu su partizanais, 1950–1956 m. ištremtas.
Dabar bažnyčią prižiūri Tiberiados bendruomenė ir jau yra pradėti renovacijos darbai.