Baalo ciklas (Ugarito tekstai) yra vienas svarbiausių senovės Ugarito (dabartinės Sirijos teritorijoje) mitologinių tekstų, datuojamas maždaug antruoju tūkstantmečiu prieš Kristų. Tekstas buvo rastas ant molinių lentelių, užrašytas ugaritų kalba dantiraščiu. Jis pasakoja apie audros dievą Baalą, jo kovas su jūros dievu Yammu, mirties dievu Motu, bei Baalo pastangas įsitvirtinti tarp kitų dievybių. Ši poema atskleidžia kanaaniečių religijos, kosmologijos ir ritualinių tikėjimų esmę, stipriai paveikusią vėlesnes senovės Artimųjų Rytų kultūras.
„Sako Baalas, Didysis:
‘Išmušė mano valanda įveikti jūros šėlsmą,
užtildyti griaudžiantį bangų balsą,
kad dangiškoji buveinė būtų pastatyta.
Jei jūra paklus man, žemė tvirtai laikysis.
Jei audros manęs nepalauš,
viešpatausiu kaip tikrasis valdovas tarp dievų.’
Ir kai pačiame viršūnių aukštyje
Baalas sutelkė savo audros žaibus,
jūros kalnas nusilenkė jo galybei,
bangos atslūgo prieš jo rykštės gaudesį.
Taip pradėjo formuotis pasaulio tvarka,
o Baalas iškovojo savo sostą,
kad įtvirtintų darną tarp gyvųjų ir dieviškųjų.“
- Baalo ciklas vaizduoja įtemptą dievų tarpusavio kovą, kurioje akcentuojamos gamtos stichijos (audros, jūra, mirtis).
- Dievas Baalas čia pasirodo kaip tvarkos atnešėjas bei derlingumo globėjas, kovojantis su chaotiškais elementais.
- Šis mitas atspindi senųjų kanaaniečių tikėjimą dievų pasaulio panašumu į žemiškuosius santykius: dievybės turėjo savus karalystės principus, hierarchiją ir valdžios siekius.
- Baalo ciklas yra svarbus šaltinis, padedantis tyrinėti senovės Artimųjų Rytų religijų sąveiką, jų bendrus mitologinius motyvus bei kultūrinius ryšius.
Visi Baalo ciklo fragmentai, išlikę ant molinių lentelių, priklauso viešajam paveldui, todėl juos galima laisvai studijuoti, versti ir publikuoti, taip padedant atskleisti senovės Ugarito tikėjimų lobyną.