Arklių dievas Karorius

Karorius – senovės lietuvių mitologijoje minimas arklių ir karo dievas. Pirmą kartą šį dievą 1582 m. aprašė Mikalojus Strijkovskis, tapatindamas Karorių su romėnų karo dievu Marsu. Kaip karo ir arklių globėjas, Karorius turėjo ypatingą reikšmę kariaunoms ir kariams, kurie meldėsi jam siekdami pergalės mūšiuose ir stiprių bei ištvermingų žirgų.

Karorius buvo garbinamas atliekant specifines aukas. Dievui aukodavo stiprias vištas ir gaidžius, tikėdamiesi, kad tokiomis savybėmis pasižymės ir jų auginami arkliai – bus stiprūs, galingi ir tinkami karo žygiams. Arkliai buvo gyvybiškai svarbūs karyboje, todėl jų globa buvo neatsiejama nuo kariuomenės sėkmės. Karoriaus globojami arkliai turėjo būti ne tik stiprūs, bet ir greiti bei ištvermingi, kad galėtų gabenti karius per didelius atstumus ir išlaikyti pergalės šansus mūšiuose.

Įdomi yra apeiga, susijusi su taikos prašymu. Kai žmonės norėdavo ramybės, jie melsdavosi Karoriui, atsisėdę ant balno užkrosnyje. Tai simbolizavo raitą dievą ir karo jėgos sutramdymą, kai prašoma ne karingumo, o ramybės. Ši maldos praktika rodo, kad Karorius ne tik valdė karo meną ir karius, bet galėjo būti šaukiamas ir siekiant taikos, taip kontroliuodamas ir taikius laikotarpius.

Karoriaus vardas, pagal tyrinėtoją V. Manhartą, gali būti kildinamas nuo žodžio „kariauninkas“, kas rodo jo glaudų ryšį su karyba ir kariuomene. Dievas buvo svarbus tiek prieš mūšį, kai buvo šaukiamas dėl pergalės ir jėgos, tiek taikos metu, kai buvo maldaujama apsaugoti kariauną ir žirgus.

Dėl jo glaudaus ryšio su arkliais manoma, kad Karorius dažnai buvo vaizduojamas raitas – kaip dievas, sėdintis ant stipraus, galingo žirgo, pasiruošęs vesti karius į mūšį. Arkliai, kaip karo galybės simboliai, buvo būtinas karo atributas, o jų dieviškoji globėja Karorius buvo šaukiamas tam, kad užtikrintų jų sveikatą, greitį ir ištvermę.

Karorius buvo arklių ir karo dievas, turėjęs ypatingą reikšmę senovės lietuvių karyboje. Jam buvo aukojamos stiprios vištos ir gaidžiai, tikintis stiprių žirgų, o meldžiantis dėl taikos – buvo atliekami specifiniai ritualai, siekiant sutramdyti karo jėgas. Karoriaus figūra, ypač jo vaizdavimas raitas, rodo jo kaip stipraus ir galingo dievo, valdžiusio tiek karo, tiek taikos laikotarpius, svarbą.