Jėzus žinojo, kad įžengimas į Jeruzalę galiausiai ves prie Jo mirties. Jis sąmoningai ėjo į Jeruzalę, suprasdamas, kad ten Jo laukia kančia, nukryžiavimas ir mirtis. Šią žinią Jėzus ne kartą dalijosi su savo mokiniais ir pranašavo savo būsimą auką.
Įrodymai, kad Jėzus žinojo apie savo mirtį:
- Jėzaus pranašystės apie savo kančią ir mirtį:
- Evangelijose Jėzus ne kartą aiškiai pasakė savo mokiniams, kad Jis bus nužudytas Jeruzalėje ir kad tai yra Jo misijos dalis. Pvz., Mato 16, 21 rašoma: „Nuo to laiko Jėzus pradėjo skelbti savo mokiniams, kad Jis turi eiti į Jeruzalę, daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.“ Jėzus pranašavo savo kančią, mirtį ir prisikėlimą, parodydamas, kad Jo auka yra iš anksto žinoma ir suprantama.
- Jėzaus įžengimas į Jeruzalę:
- Verbų sekmadienį, kai Jėzus įžengė į Jeruzalę, Jis žinojo, kad tai buvo paskutinė Jo kelionė į šį miestą. Jeruzalė buvo religinis centras, kur Jėzus turėjo susidurti su religinių lyderių pasipriešinimu, kuris galiausiai baigsis Jo nukryžiavimu.
- Luko 18, 31–33 Jėzus sako savo mokiniams: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir visa, ką pranašai rašė apie Žmogaus Sūnų, išsipildys. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, įžeistas ir apspjaudytas. Jie jį nuplaks ir nužudys, bet trečią dieną jis prisikels.“ Ši pranašystė rodo, kad Jėzus aiškiai suvokė savo likimą ir tai, kas nutiks Jeruzalėje.
- Jėzus suprato savo misiją kaip Dievo plano dalį:
- Jėzus visada žinojo, kad Jo misija buvo susijusi su auka už žmoniją. Jo mirtis buvo Dievo plano dalis – Jėzus turėjo tapti Aukščiausiąja Auka už pasaulio nuodėmes.
- Jono 10, 17–18 Jėzus sako: „Todėl mane myli Tėvas, kad aš guldau savo gyvybę, jog vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją guldau savo noru. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią ją vėl pasiimti. Tokią užduotį esu gavęs iš savo Tėvo.“ Tai rodo, kad Jėzus buvo visiškai pasiryžęs savo misijai, suvokdamas, kad Jo mirtis yra būtina pasaulio išganymui.
- Paskutinė vakarienė:
- Paskutinės vakarienės metu, Jėzus davė mokiniams duoną ir vyną, sakydamas, kad tai yra Jo kūnas ir kraujas, kuris bus paaukotas už daugelį. Tai buvo aiški nuoroda į Jo artėjančią mirtį. Luko 22, 19–20 rašoma:
> „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; tai darykite mano atminimui. (…) Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.“
- Jėzus meldžiasi Getsemanės sode:
- Getsemanės sode, prieš savo suėmimą, Jėzus meldėsi Dievui, žinodamas, kad Jo mirtis jau labai arti. Jis meldė: „Tėve, jei įmanoma, teaplenkia mane ši taurė“ (Mt 26, 39). Tai rodo, kad Jėzus buvo visiškai sąmoningas, kad mirtis Jo laukia, tačiau Jis buvo pasiruošęs priimti Dievo valią ir eiti šiuo keliu.
Jėzus aiškiai žinojo, kad įžengimas į Jeruzalę atneš Jam kančią ir mirtį. Tai buvo ne atsitiktinis įvykis, bet Jo dieviškosios misijos dalis, kurios tikslas buvo atnešti išganymą žmonijai. Jis ne kartą pranašavo savo mirtį mokiniams ir sąmoningai ėjo į Jeruzalę, suprasdamas, kad tai Jo kelionės kulminacija, kuri ves į Jo nukryžiavimą ir prisikėlimą.
Jėzus žinojo, kad Jis bus nužudytas, iš kelių esminių šaltinių: Jo dieviškoji prigimtis, Šventasis Raštas (pranašystės apie Mesiją) ir Jo ypatingas santykis su Dievu Tėvu.
1. Jėzaus dieviškoji prigimtis:
- Jėzus buvo Dievo Sūnus, turintis ne tik žmogaus, bet ir dieviškąją prigimtį. Per šią prigimtį Jis turėjo tiesioginį žinojimą apie savo misiją, savo likimą ir Dievo planą. Jis buvo sąmoningas savo dieviškosios misijos žemėje, kuri apėmė kančią, mirtį ir prisikėlimą.
- Jono evangelijoje Jėzus daug kartų kalba apie savo kilmę iš Tėvo ir artimą santykį su Juo, pabrėždamas, kad Jis veikia pagal Dievo valią. Jono 10, 17–18 Jėzus sako: „Todėl mane myli Tėvas, kad aš guldau savo gyvybę, jog vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją guldau savo noru.“ Tai rodo, kad Jėzus, būdamas dieviškosios prigimties, žinojo apie savo misiją iš anksto ir suprato, kad mirtis yra būtina dalis plano išgelbėti žmoniją.
2. Šventasis Raštas ir pranašystės apie Mesiją:
- Senojo Testamento pranašystės aiškiai numatė, kad Mesijas kentės ir mirs dėl žmonių nuodėmių. Jėzus, būdamas gerai susipažinęs su Šventuoju Raštu, suprato, kad šios pranašystės tiesiogiai taikomos Jam. Kai kurios svarbiausios pranašystės, numatančios Mesijo kančią, yra šios:
- Izaijo 53 skyrius, kuriame kalbama apie Kentintį tarną, kuris neša kitų nuodėmes, kentės ir bus nužudytas: „Jis buvo sužeistas dėl mūsų nusikaltimų, sutraiškytas dėl mūsų kaltės“ (Iz 53, 5).
- Psalmė 22 (Ps 22, 1–31) taip pat aprašo Mesijo kančią, kalbama apie jo apleistumą, skausmą ir mirtį.
- Pavyzdžiui, po prisikėlimo, kai Jėzus kalbėjo su savo mokiniais kelyje į Emausą, Jis paaiškino, kad pranašystės iš Izaijo, Mozės ir kitų pranašų iš anksto skelbė apie Jo kančią ir mirtį: „Argi ne Mesijas turėjo tai iškentėti ir įžengti į savo šlovę?“ (Lk 24, 26).
3. Jėzaus ypatingas santykis su Dievu Tėvu:
- Jėzus palaikė nuolatinį ryšį su Dievu Tėvu, per maldą ir bendravimą su Šventąja Dvasia. Jis dažnai meldėsi ir siekė Tėvo valios, o tai leido Jam giliau suprasti savo likimą ir Dievo planą.
- Jėzus buvo sąmoningas apie savo misiją jau nuo pat pradžių. Pavyzdžiui, dar 12 metų amžiaus Jis sakė savo tėvams, kad Jis turi būti „savo Tėvo reikaluose“ (Lk 2, 49), nurodydamas, kad Jo gyvenimas buvo orientuotas į Dievo valios vykdymą. Dievo valia apėmė Jo atpirkimo misiją, įskaitant mirtį už žmonių nuodėmes.
- Getsemanės sode, kai Jėzus meldėsi prieš savo suėmimą, Jis aiškiai suprato, kad Jo kančia ir mirtis artėja, tačiau Jis buvo pasiryžęs priimti šią Dievo valią: „Tėve, jei įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne mano, bet tavo valia teesie“ (Mt 26, 39).
4. Jėzaus pranašystės apie savo kančią ir mirtį:
- Jėzus ne kartą pranašavo savo mokiniams, kad Jis bus nužudytas. Jis žinojo, kad Jeruzalėje laukia kančia ir mirtis, ir sąmoningai tam ruošė savo mokinius.
- Pvz., Mato 16, 21 rašoma: „Nuo to laiko Jėzus pradėjo skelbti savo mokiniams, kad Jis turi eiti į Jeruzalę, daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.“ Jis ne tik žinojo, kad bus nužudytas, bet taip pat numatė savo prisikėlimą. Šios pranašystės buvo Dievo plano dalis, kurioje Jėzus turėjo įvykdyti auką už žmoniją ir vėl prisikelti kaip pergalės prieš nuodėmę ir mirtį ženklą.
Jėzus žinojo, kad Jis mirs, ir tai žinojo iš kelių šaltinių: savo dieviškosios prigimties, Šventojo Rašto pranašysčių, kuriose buvo numatyta Mesijo kančia, ir savo artimo santykio su Dievu Tėvu, kuris nuolat atskleisdavo Jo misijos esmę. Jėzaus misija buvo atnešti pasauliui išganymą per savo mirtį ir prisikėlimą, ir Jis sąmoningai ėjo šiuo keliu, suvokdamas, kad tai Dievo plano dalis.