Klausimas, ar Dievas gali susitaikyti su Velniu, paliečia teologinę diskusiją apie Dievo visagalystę, meilę ir gailestingumą. Tradiciškai, krikščioniškoje teologijoje Dievas yra apibrėžiamas kaip absoliutus gėris, o Velnias (Šėtonas) – kaip tobulai atitrūkęs nuo gėrio, atsisakęs Dievo ir pasiryžęs skleistis blogį. Bet kas būtų, jei Dievas galėtų suteikti Velniui galimybę grįžti į Jo malonę? Ar tai reikštų, kad Dievo gailestingumas neturi ribų, net ir atžvilgiu to, kuris buvo laikomas blogio įsikūnijimu?
Dievas, kaip visagalis kūrėjas, remiasi laisva valia. Jei Dievas suteikė angelams ir žmonėms laisvę rinktis tarp gėrio ir blogio, tai reiškia, kad Dievas gerbia kiekvieno asmens pasirinkimą. Velnias, kaip sakoma, kadaise buvo šviesos angelas, tačiau per savo puikybę ir maištą atskilo nuo Dievo. Todėl susitaikymo galimybė glūdi ne Dievo nenorėjime atleisti, bet Velnio pasirinkime. Kitaip tariant, klausimas nėra, ar Dievas gali atleisti – nes teologinė tradicija teigia, kad Dievas yra beribės meilės ir gailestingumo šaltinis, – bet ar Velnias gali nuspręsti keistis ir priimti Dievo malonę. Ar gali Satana atsisakyti savo puikybės ir troškimo būti viršesniu už Dievą? Ar jis gali susitaikyti su savo prigimtimi ir Dievo valdžia?
Ar blogis iš viso yra substancija, ar tai tiesiog gėrio nebuvimas? Šv. Augustinas tvirtino, kad blogis nėra savarankiškas, jis yra gėrio trūkumas ar nukrypimas nuo Dievo sukurtos tvarkos. Jei blogis yra tiesiog gėrio stoka, ar tai reiškia, kad, tam tikromis sąlygomis, visa, kas bloga, galėtų būti išgydoma ir tapti gėriu? Ar blogis tiesiog egzistuoja kaip nepasiekiama tuštuma, kuriai visada trūks dieviško gėrio šviesos?
Bet ar įmanoma, kad blogis išnyktų ir pasaulyje egzistuotų tik gėris? Tai yra amžinas utopijos klausimas. Jeigu blogis kyla iš laisvos valios – nes žmogus ir angelas turi pasirinkimą – tai blogio galimybė visuomet egzistuoja, tol, kol egzistuoja laisvė. Be laisvės, tikras gėris neturėtų prasmės. Jei visi būtume priversti daryti tik gerus veiksmus, mūsų moralinis pasirinkimas prarastų vertę. Gėris yra stiprus tik todėl, kad egzistuoja laisva valia jam rinktis. Vadinasi, blogis ir gėris egzistuoja neatsiejamai vienas nuo kito – kaip pasirinkimo galimybės.
Tam, kad Velnias galėtų pasikeisti ir blogis išnyktų, reikėtų radikalios dvasinės transformacijos – pasirinkimo priimti gėrį ir Dievo tvarką. Tačiau reikia suprasti, kad ši transformacija negali būti primesta iš išorės, net ir Dievo. Tik laisva valia gali pakeisti bet kurią būtybę, net Velnią. Taigi, gėrio viešpatavimo sąlyga yra vidinė dvasinė revoliucija, kurios net Dievas negali įvykdyti be tvarios būtybės pasirinkimo.
Klausimas veda prie esminio moralinės ir dvasinės atsakomybės: blogis egzistuoja ne todėl, kad Dievas to nori, o todėl, kad tam tikros būtybės jį pasirinko. Ir tol, kol egzistuoja laisva valia, egzistuoja ir gėrio bei blogio galimybė. Tačiau, jei Dievo gailestingumas išlieka beribis, ar gali būti, kad vieną dieną Velnias, su visu savo puikybės ir maišto našta, grįš į gėrio šviesą? Teoriškai taip, tačiau praktiškai tai priklauso nuo pačios būtybės, kuri nusprendė būti blogio įsikūnijimu.