Klausimas apie antrąjį Jėzaus atėjimą kyla daugeliui tikinčiųjų. Įvairios krikščioniškos tradicijos pabrėžia, kad konkreti diena ir valanda nėra žinomos jokioms žemiškoms institucijoms. Raštuose randame žodžius: „Apie tą dieną ir valandą niekas nežino, netgi dangaus angelai, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mt 24, 36). Toks liudijimas skatina pasitikėti Dievu bei būti dėmesingiems kiekvieną dieną. Toks nusiteikimas apima nuolatinę maldą, artimo meilės darbus bei kryptingą dvasinį augimą. Tikintieji ragina vieni kitus neužmiršti, kad Viešpaties valia prasiverš tada, kai bus tinkamiausias laikas.
Vienur ar kitur galima aptikti bandymų nustatyti galutines datas. Tačiau Evangelija perspėja, kad tokie spėjimai lengvai suklaidina. „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuviliotų“ (Mt 24, 4), – sako Jėzus, kalbėdamas apie klaidingus mokymus ir nepaprastus ženklus. Tikroji viltis grindžiama ne konkrečiais skaičiavimais, bet giliu ryšiu su Kristumi. Tą ryšį galima stiprinti per asmeninę maldą, bendruomeninį tikėjimą ir Raštų apmąstymą. Daugelio krikščionių gyvenime būtent reguliarus atsigręžimas į Dievo žodį palaiko viltį bei meilę.
Tam tikrais laikotarpiais visuomenę sukrečia karai, stichinės nelaimės ar moralės krizės. Tokiomis aplinkybėmis girdima nemažai pranašysčių, priskiriančių pasaulio pabaigos datas artimiausiam metui. Vis dėlto Raštas pabrėžia, jog ištikimybė Kristaus mokymui neturėtų priklausyti nuo išorinių ženklų. „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mt 24, 42), – atkreipiamas dėmesys į būtinybę likti pasiruošusiems. Tikėjimas, kad Jėzus sugrįš, veda į dorą ir atgailą, nes žmogui suteikiama galimybė keistis jau dabar, laukiant susitikimo su Gyvuoju Dievu.
Svarstydami, kiek dar reikės laukti antrojo atėjimo, daugelis atsigręžia į Apreiškimą Jonui. Ten atskleidžiami įvairūs simboliai, pasakojantys apie dvasinę kovą ir galutinę pergalę. Vis dėlto net ir ten nerasime tikslios datos. Priešingai, sakoma: „Štai aš veikiai ateinu, ir mano atlygis su manimi“ (Apr 22, 12). Tokie žodžiai atskleidžia, kad laiko suvokimas Dievui priklauso kitaip nei žmogui. Išlieka tikrumas, jog Viešpats neužtruks ilgiau, nei reikia. Kol laukimas tęsiasi, žmogus gali apsivalyti, ugdyti dorumą ir liudyti Evangeliją aplinkiniams.
Neverta mėginti suskaičiuoti metų ar mėnesių, kol Viešpats ateis antrą kartą. Kur kas prasmingiau atsigręžti į savo santykį su Juo. Kiekvienas, trokštantis būti rastas tinkamas, kviečiamas pasirūpinti, kad kasdienybė būtų persmelkta atgailos, gerų darbų ir meilės artimui. Kuo labiau žmogus dalijasi tikėjimu su kitais, tuo tvirtesnė bendrystė su Dievu gimsta jo širdyje. Toks dvasinis kelias neša ramybę ir padeda išvengti betikslio svarstymo apie datas. Viskas sukasi aplink pasitikėjimą, jog Dievas žino, kada kiekvienam atseikėti palaimą bei teisingumą.
Raštų pažadas, kad Kristus vėl ateis, teikia paguodą ištikus negandoms ir motyvuoja kurti teisingesnę visuomenę jau dabar. Maldos, pasninko ir nuoširdžių pokalbių dėka žmogus gali vis giliau pajusti Dievo buvimą. Tokie veiksmai plečia širdį bendrystei su Viešpačiu ir padeda išlikti pilniems vilties. Kada ateis antrasis Jėzaus apsilankymas – paslaptis, kurią žino vien Tėvas. Tikėjimo kelionėje naudingiau pasitelkti ištikimą širdį, rūpestį artimuoju ir nuolankią maldą, nei bergždžiai skaičiuoti datas, kurios gali suklaidinti.