Andriejinės, arba Šv. Andriejaus diena, yra šventė, švenčiama lapkričio 30 dieną ir dedikuota apaštalui Andriejui. Tai viena iš seniausių šventųjų dienų, kuri yra svarbi tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionių tradicijoje. Andriejus, vienas iš Jėzaus Kristaus dvylikos apaštalų, buvo pirmasis, kuris seko Jėzų ir vėliau pakvietė savo brolį Simoną Petrą taip pat tapti Kristaus sekėju. Dėl šios priežasties Andriejus yra laikomas pirmuoju pašauktuoju, o jo gyvenimas ir mirtis paliko reikšmingą pėdsaką krikščionybėje.
Pagal tradiciją, Šv. Andriejus gimė Galilėjoje ir buvo žvejys, kaip ir jo brolis Simonas Petras. Andriejus kartu su savo broliu buvo iš pradžių Jono Krikštytojo mokinys, tačiau po susitikimo su Jėzumi jis tapo vienu artimiausių Jėzaus pasekėjų. Jis veikė kaip tarpininkas, vedantis žmones pas Jėzų, kas atspindi jo dvasinį pašaukimą. Po Kristaus prisikėlimo Andriejus tapo misijų apaštalu, skelbiančiu Evangeliją įvairiuose regionuose, tarp jų Graikijoje ir dabartinėje Turkijoje.
Manoma, kad Šv. Andriejus patyrė kankinystę dėl savo tikėjimo. Pagal tradiciją, jis buvo nukryžiuotas ant X formos kryžiaus, kuris šiandien yra vadinamas „Šv. Andriejaus kryžiumi“. Šis kryžius vėliau tapo svarbiu simboliu, ypač Škotijoje, kur Šv. Andriejus laikomas globėju. Šv. Andriejaus diena yra Škotijos nacionalinė šventė, o šv. Andriejaus kryžius yra pavaizduotas Škotijos vėliavoje. Tačiau Šv. Andriejaus kultas neapsiriboja tik Škotija – jis taip pat laikomas globėju Graikijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Ukrainoje ir daugelyje kitų šalių.
Andriejinės yra ne tik religinių apeigų, bet ir liaudies tradicijų laikas. Ypač Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse, Andriejinės buvo laikomos būrimo naktimi, kai jaunos merginos bandydavo sužinoti savo ateitį ir būsimą vyrą. Šią dieną buvo atliekami įvairūs magiški ritualai, kaip, pavyzdžiui, vaškinių figūrėlių liejimas ar šunų šėrimas pyragais, tikintis iš jų elgesio nuspėti, kada ir su kuo mergina susituoks. Šios tradicijos, žinoma, yra liaudiškos ir nepriklauso oficialioms bažnyčios šventėms, tačiau jos išliko kaip dalis kultūrinio Andriejinės paveldo.
Bažnyčioje Andriejinės yra skirtos pagerbti Šv. Andriejaus atminimą ir jo darbus, ypač kaip tikėjimo skleidėjo. Pamaldų metu dažnai skaitomos evangelijos apie apaštalų pašaukimą, siekiant parodyti Andriejaus svarbą Jėzaus misijoje. Tai taip pat laikas, kai tikintieji meldžiasi už apaštalus ir misionierius, kurie, kaip ir Andriejus, skleidžia Dievo žodį.
Šv. Andriejaus diena taip pat yra ženklas Advento pradžiai. Kai kurios krikščionių bendruomenės šią dieną mato kaip dvasinio laukimo ir pasirengimo Kalėdoms pradžią. Tai yra laikas susitelkti į asmenines maldas ir atgailą, apmąstyti tikėjimo esmę ir savo ryšį su Dievu.
Biblijoje jo vardas minimas Evangelijoje pagal Joną, kur jis aprašomas kaip pirmasis, kuris atvedė savo brolį Simoną pas Jėzų. Ši istorija išryškina Andriejaus kaip tarpininko vaidmenį ir jo įsipareigojimą skelbti Gerąją Naujieną.
Evangelija pagal Joną 1:40-42
„Vienas iš tų dviejų, kurie buvo girdėję Jono žodžius ir nusekė Jėzų, buvo Simonas Petro brolis Andriejus. Jis pirmasis susirado savo brolį Simoną ir jam tarė: ‘Radome Mesiją!’ – tai reiškia Kristų. Ir nusivedė jį pas Jėzų.“
Evangelija pagal Morkų 1:16-18
„Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, užmetančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai. Jėzus jiems tarė: ‘Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.’ Ir jie bematant paliko tinklus ir nuėjo su juo.“
Biblijos eilutės atskleidžia Šv. Andriejaus nuolankumą, tikėjimą ir jo svarbą Jėzaus misijoje.