Šventasis Anakletas, taip pat žinomas kaip Kletas, buvo vienas ankstyvųjų Romos Katalikų Bažnyčios popiežių. Jis buvo antrasis ar trečiasis popiežius po šventojo Petro, ir jo pontifikatas tęsėsi nuo maždaug 79 m. iki 92 m., nors tikslios datos nėra gerai užfiksuotos dėl senų šaltinių trūkumo. Anakletas yra laikomas vienu iš tų, kurie padėjo tvirtinti ankstyvąją krikščionybę Romos imperijoje, ypač persekiojimo laikais.
Anakletas kilo iš Romos ar Graikijos, ir buvo vienas iš šv. Petro mokinių. Jis vadovavo Bažnyčiai tuo laikotarpiu, kai krikščionys buvo aktyviai persekiojami, ir Romos imperatoriai dažnai bandė sunaikinti besiformuojančią tikinčiųjų bendruomenę. Anakleto vardas, kai kur rašomas kaip “Kletas,” reiškia “pašauktas” arba “išrinktas,” kas rodo jo ypatingą pašaukimą tarnauti krikščionių bendruomenei Romoje.
Nors apie Anakleto gyvenimą ir pontifikatą nėra daug informacijos, tradicija priskiria jam reikšmingą vaidmenį formuojant Bažnyčios struktūrą. Pagal kai kuriuos šaltinius, Anakletas buvo atsakingas už pirmųjų krikščionių kapinių, kuriose buvo palaidoti kankiniai, įkūrimą Romoje. Taip pat jis turėjo ryšį su šv. Petro kapu ir buvo atsakingas už ankstyvųjų popiežių palaidojimo tvarką.
Anakletas taip pat buvo žinomas dėl savo drąsos ir tvirtumo tikėjime, o tai buvo ypač svarbu persekiojimų metu. Jis sugebėjo išlaikyti Romos krikščionių bendruomenę net tokiomis sunkiomis sąlygomis, kai krikščionys buvo nuolat grasinami mirtimi už savo tikėjimą. Pagal kai kurias tradicijas, jis pats buvo nukankintas ir mirė kaip tikėjimo kankinys, tačiau nėra išlikusių tikslių istorinių įrašų, kurie tai patvirtintų.
Anakletas yra laikomas šventuoju dėl savo darbų Bažnyčios stiprinimui ir tikėjimo išlaikymui per sunkius laikus. Jo vardo diena yra minima balandžio 26 d. Bažnyčioje. Jis buvo pagerbtas kaip vienas pirmųjų popiežių, kuris, nepaisant persekiojimų ir grėsmės gyvybei, toliau vedė krikščionių bendruomenę, stiprino tikinčiųjų dvasią ir padėjo plėtoti Romos Bažnyčią.
Penkios citatos iš Biblijos, kurios gali atspindėti šv. Anakleto gyvenimo ir tikėjimo misiją:
- „Piemenys, saugokite Dievo jums patikėtą kaimenę.“ (1 Pt 5, 2)
- „Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.“ (Mt 5, 10)
- „Ant šios uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ (Mt 16, 18)
- „Aš esu gerasis ganytojas. Gerasis ganytojas už avis guldo gyvybę.“ (Jn 10, 11)
- „Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“ (Apr 2, 10)
Anakletas įkūnija ankstyvųjų Bažnyčios ganytojų dvasią, kurie nepaisė pavojų ir persekiojimų, kad užtikrintų tikėjimo skleidimą ir Bažnyčios išlikimą.