O mylimoji mūsų valdove,
amžino džiaugsmo Ryto Aušra,
vargšų Globėja, sielų Tvirtove,
Motina mūsų jautri, gera.
Gelbėk, Marija, nuo pražūties,
glausk prie skaisčiosios savo Širdies.
Sunkiai mus slegia kalčių daugybė,
ašaros temdo mūsų akis,
o siela žavis gėrio gražybe,
kilti nuo žemės veržiasi vis.
Motin mieliausia, imk pas save,
amžiais regėti norim tave.
Garbę dangus tau ir žemė duoda,
amžina meile myli tave,
nes tu nuo amžių sielų paguoda,
prikeli laimės viltį varge.
O, neapleiski mūs kančioje,
džiaugtis per amžius leisk danguje!
Ši giesmė išreiškia gilų pamaldumą ir pasitikėjimą Švč. Mergelei Marijai, kviečiant ją tapti dvasine viltimi ir paguoda. Pirmame posme Marija yra pavadinama amžino džiaugsmo ir vargšų globėja, prašoma gelbėti nuo pražūties ir suteikti ramybę. Antrame posme aprašoma, kaip kalčių ir ašarų slegia žmones, tačiau siela siekia kilti nuo žemės, ir prašoma Marijos priimti pas save ir amžiams regėti. Trečiame posme dėkojama už Marijos amžiną meilę ir paguodą, prašoma, kad ji neapleistų ir leistų džiaugtis amžinai danguje. Ši giesmė gali būti giedama prašant Marijos globos ir paguodos per sunkius gyvenimo momentus bei išreiškiant dėkingumą už jos pagalbą.