A. TAUTŲ TEISMAS
Amoso, vieno iš Tekoos kerdžių, žodžiai, kuriuos jis gavo regėjime apie Izraelį Judo karaliaus Uzijo dienomis ir Izraelio karaliaus Joašo sūnaus Jeroboamo dienomis, dveji metai prieš žemės drebėjimą.
Jis tarė:
– VIEŠPATIES balsas griaudžia iš Ziono,
garsiai ataidi iš Jeruzalės;
piemenų ganyklos vysta,
Karmelio viršūnė džiūsta.
Aramas
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų Damasko nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes kūlė Gileadą
geležiniais kūlimo trikuliais.
Pasiųsiu ugnį ant Hazaelio namų,
ji praris Ben-Hadado tvirtoves.
Sulaužysiu Damasko vartų
užkaiščius,
išnaikinsiu gyventojus iš Aveno slėnio
ir laikantįjį skeptrą iš Bet-Edeno, –
Aramo tauta bus ištremta į Kirą, –
kalbėjo VIEŠPATS.
Gaza ir Filistija
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų Gazos nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes išvarė į tremtį ištisas
bendruomenes,
atiduodami jas Edomui.
Pasiųsiu ugnį ant Gazos sienų, –
ugnį, kuri suris jos tvirtoves.
Išnaikinsiu gyventojus iš Ašdodo
ir laikantįjį skeptrą iš Aškelono.
Pakelsiu ranką prieš Ekroną,
žus filistinų likutis, –
kalbėjo Viešpats DIEVAS.
Tyras
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų Tyro nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes išdavė į tremtį Edomui
ištisus gyventojų būrius,
nepaisydami broliškumo sandoros.
Pasiųsiu ugnį Tyro sienoms, –
ugnį, kuri suris jo tvirtoves.
Edomas
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų Edomo nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes jis su kalaviju persekiojo savo brolį,
neparodydamas jokio gailestingumo.
Kadangi jo įniršis siautėjo be perstojo
ir leido pykčiui nežabotai šėlti,
pasiųsiu ugnį į Temaną, –
ugnį, kuri suris Bozros tvirtoves.
Amonas
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų amoniečių nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes jie perskrodė nėščias moteris Gileade,
plėsdami savo krašto sienas.
Sukursiu ugnį ant Rabos sienos, –
ugnį, kuri suris jos tvirtoves
su šauksmais mūšio dieną,
su audra viesulo dieną.
Tuomet jos karalius išeis į tremtį, –
jis drauge su savo didžiūnais, –
kalbėjo VIEŠPATS.
Moabas
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų Moabo nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes jis pavertė pelenais
Edomo karaliaus kaulus.
Pasiųsiu ugnį Moabui, –
ugnį, kuri suris Kerijoto tvirtoves.
Moabo žmonės sutiks mirtį tarp sąmyšio,
tarp šauksmų ir ragų gaudimo.
Išrausiu Moabo valdovą
ir išžudysiu visus jo didžiūnus
drauge su juo, –
kalbėjo VIEŠPATS.
Judas
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų Judo nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes jie atmetė VIEŠPATIES mokymą
ir nesilaikė jo įsakymų.
Kadangi jie leidosi suvedžiojami tų pačių
melų,
kuriems buvo pasidavę jų protėviai,
pasiųsiu ugnį į Judą, –
ugnį, kuri suris Jeruzalės rūmus.
Izraelis
Taip kalbėjo VIEŠPATS:
– Dėl trijų Izraelio nusikaltimų
ir dėl keturių
neatšauksiu savo žodžio,
nes jie parduoda teisųjį už sidabrą,
o beturtį už sandalų porą.
Žemės dulkėse jie mindžioja
vargšų galvas
ir verčia kukliuosius trauktis iš kelio;
tėvas ir sūnus eina pas tą pačią kekšę,
teršdami mano šventąjį vardą.
Jie gulasi prie kiekvieno aukuro
ant paimtų užstatu drabužių
ir geria savo dievo namuose vyną,
pirktą už savo pačių uždėtas baudas.
O tačiau
aš sunaikinau prieš jus amorietį,
aukštą kaip kedrą
ir stiprų kaip ąžuolą, –
aš sunaikinau jo vaisius viršuje
ir jo šaknis po žeme.
Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės,
vedžiau jus per dykumą keturiasdešimt
metų,
kad paveldėtumėte amoriečio kraštą.
Aš išsirinkau pranašų iš jūsų sūnų
ir nazirų iš jūsų jaunuolių.
Argi ne taip yra iš tikrųjų,
Izraelio tauta? – tai VIEŠPATIES žodis.
Bet jūs vertėte nazirus gerti vyną,
o pranašams įsakėte,
tardami: “Nepranašaukite!”
Žinokite, slėgsiu jus vietoje prie
žemės,
kaip slegia vežimas,
prikrautas javų pėdų.
Greitieji neteks savo greitumo,
stiprieji nepasitikės savo stiprumu,
nė galiūnai neišsigelbės.
Lankininkai neištvers,
greitakojai nepaspruks,
nė raitieji neišsaugos savo gyvybės.
Galiūnų drąsieji
tą dieną pabėgs nuogi, –
tai VIEŠPATIES žodis.
B. ŽODŽIAI IR NELAIMĖS IZRAELIUI
Pirmasis žodis Klausykitės žodžio, kurį VIEŠPATS ištarė jums, izraeliečiai, visai šeimai, kurią išvedžiau iš Egipto žemės:
– Tik jus tepažinau iš visų žemės
šeimų,
todėl nubausiu jus už visas jūsų kaltes.
Argi du eina kartu,
jei nėra susitarę?
Argi riaumoja liūtas miške,
kai jis neturi grobio?
Argi liūtukas suurzgia iš savo guolio,
jei jis neturi ko nors sugavęs?
Argi įkrinta paukštis į spąstus
ant
žemės,
kai ten nėra jam jauko?
Argi pašoka spąstai nuo žemės,
nieko nepagaudami?
Kai nuaidi rago gausmas mieste,
argi žmonės neišsigąsta?
Kai ištinka miestą nelaimė,
argi ne VIEŠPATIES tai darbas?
Tikrai, Viešpats DIEVAS nedaro
nieko,
pirma neapreiškęs savo užmojo
saviesiems tarnams – pranašams.
Liūtas suriaumojo,
kas nebijos?
Viešpats Dievas kalbėjo,
kas atsisakys pranašauti?
Paskelbkite tvirtovėms Ašdode
ir tvirtovėms Egipto žemėje ir sakykite:
“Rinkitės ant kalno, vardu Samarija,
ir pamatysite, kokie baisūs joje sąmyšiai
ir kokia baisi priespauda jos viduje”.
Neišmano, kaip daryti, kas
teisinga, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
tie, kurie telkia smurtą ir plėšikavimą
savo tvirtovėse.
Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:
– Priešas apsups kraštą,
palauš tavo gynybą,
ir bus išplėštos tavo tvirtovės.
Taip kalbėjo VIEŠPATS. Kaip kerdžius išgelbsti iš liūto nasrų porą
kojų ar ausies gabalą, taip bus išgelbėti Samarijoje gyvenantys
Izraelio žmonės, nešini guolio kampu ar lovos dalimi.
Klausykitės ir skelbkite Jokūbo
namams, –
tai žodis Viešpaties DIEVO, Galybių Dievo:
– Tą dieną, kai bausiu Izraelį už jo
nusižengimus,
nubausiu Bet-Elio aukurus, –
aukuro ragai bus nukirsti
ir nukris žemėn.
Nuversiu žiemos rūmus
drauge su vasaros rūmais.
Dramblio kaulo namai bus nugriauti,
didingieji namai bus sunaikinti, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Antrasis žodis
Klausykitės šio žodžio,
Samarijos kalno moterys, –
jūs Bašano karvės, –
engiate vargšus, spardote elgetas,
sakote savo vyrams:
“Atneškite ko nors išgerti!”
Viešpats DIEVAS prisiekė savo
šventumu!
Tikrai ateina jums dienos,
kai jie išvilks jus kabliais
tarsi žuvį ant kabliuko
visas iki paskutinės.
Išeisite pro spragas sienose,
kiekviena tiesiausiu keliu,
ir būsite išmestos į šiukšlyną, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Eikite į Bet-Elį ir nusidėkite,
į Gilgalą ir paskęskite nuodėmėj.
Kas rytą atnašaukite savo kruvinas aukas,
o kas trečią dieną savo dešimtines.
Deginkite raugintos duonos
padėkos auką,
skelbkite plačiai gera valia daromas atnašas,
nes taip jūs mėgstate daryti, izraeliečiai, –
tai Viešpaties DIEVO žodis.
Nors padariau, kad turėtumėte
švarius dantis
visuose savo miestuose,
ir padariau duonos stoką
visuose jūsų kaimuose,
tačiau jūs pas mane nesugrįžote, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Nors sulaikiau nuo jūsų lietų,
kai dar buvo trys mėnesiai iki pjūties;
daviau lietaus vienam miestui,
o kitam lietaus nedaviau;
vienas laukas buvo lietaus palaistytas,
o kitas be lietaus išdžiūvo;
nors du ar trys miestai keliaudavo
į vieną miestą, kad atsigertų vandens,
bet troškulys likdavo nenumalšintas,
tačiau jūs pas mane nesugrįžote, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Naikinau jus kūlėmis ir miltlige,
nuniokojau jūsų sodus ir vynuogynus,
skėriai surijo jūsų figmedžius ir alyvmedžius,
tačiau jūs pas mane negrįžote, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Pasiunčiau jums marą
kaip Egiptui,
išžudžiau kalaviju jūsų jaunus vyrus,
leidau pagrobti jūsų žirgus
ir trenkiau jums į nosis jūsų stovyklų
smarvę,
tačiau jūs pas mane nesugrįžote, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Naikinau jus,
kaip Dievas naikino Sodomą ir Gomorą,
tapote lyg iš ugnies ištrauktas nuodėgulis,
tačiau jūs pas mane negrįžote, –
tai VIEŠPATIES žodis
Todėl taip darysiu aš tau, Izraeli!
Kadangi aš taip darysiu tau,
pasiruošk susitikti su savo Dievu, Izraeli!
Nes štai tas, kuris supila kalnus,
sukuria vėją ir apreiškia žmogui savo mintis;
tas, kuris paverčia tamsą aušra
ir žengia žemės aukštumomis:
VIEŠPATS, Galybių Dievas, yra jo vardas!
Trečiasis žodis
Klausykitės šito žodžio, kurį užgiedu jums kaip
raudą, Izraelio namai:
– Žuvo, daugiau nebeatsikels
mergelė Izraelio tauta, –
parblokšta savo žemėje.
Nėra kas ją pakeltų.
Nes taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:
– Miestas, kuris išsiųsdavo tūkstantį,
pasiliks su šimtu,
o tas, kuris išsiųsdavo šimtą,
pasiliks su dešimčia Izraelio namuose.
Nes taip kalbėjo VIEŠPATS Izraelio
namams:
– Ieškokite manęs ir būkite gyvi!
Bet neieškokite Bet-Elio,
neikite į Gilgalą
ir nekeliaukite į Beer-Šebą,
nes Gilgalas tikrai bus išvarytas į tremtį,
o Bet-Elis pavirs nieku.
Ieškokite VIEŠPATIES ir būkite gyvi,
kad jis neateitų prieš Juozapo namus kaip
ugnis
ir, nesant kam gesinti, nesurytų Bet-Elio.
Pirmoji nelaimė
Vargas jums, paverčiantiems
teisingumą metėlėmis
ir žemėn metantiems teisumą!
Tas, kuris padarė Sietyną ir Orioną,
paverčia mirtiną tamsą rytmečiu,
pakeičia dieną naktimi,
pasišaukia jūros vandenis
ir išlieja juos ant žemės veido, –
jo vardas yra VIEŠPATS!
Žaibuoja sunaikinimu galiūnams, –
sunaikinimas užklumpa tvirtovę.
Nekenčiama to, kuris sudraudžia
vartuose,
ir bjaurimasi tuo, kuris sako tiesą.
Todėl, kad trypėte vargšą
ir plėšėte iš jo mokesčius už grūdus,
nors pasistatėte namus iš tašytų akmenų,
bet juose negyvensite,
nors užsiveisėte rinktinius vynuogynus,
bet jų vyno negersite.
Nes žinau, kokia aibė jūsų
nusikaltimų
ir kaip sunkios jūsų nuodėmės, –
engiate teisiuosius, imate kyšius,
nustumiate į šalį pavargėlius vartuose!
Užtat tokiu metu protingas
žmogus tylės,
nes tai yra blogas metas.
Ieškokite gero, o ne pikto,
kad būtumėte gyvi.
Tuomet, kaip sakėte, bus su jumis
VIEŠPATS, Galybių Dievas.
Nekęskite pikto ir mylėkite gera;
įgyvendinkite vartuose teisingumą.
Galbūt VIEŠPATS, Galybių Dievas,
bus gailestingas Juozapo likučiui.
Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS,
Galybių DIEVAS, mano Viešpats:
– Per visas aikštes sklis raudojimas,
visose gatvėse skambės žodžiai: “Vargas!
Vargas!”
Žemdirbys bus šaukiamas gedėti
ir aimanuotojai raudoti.
Visuose vynuogynuose bus
vienos raudos,
nes aš pereisiu tarp jūsų, –
kalbėjo VIEŠPATS.
Antroji nelaimė
Vargas laukiantiems VIEŠPATIES
dienos!
Kodėl jūs laukiate VIEŠPATIES dienos?
Ji – tamsybė, o ne šviesa!
Tarsi kas nors bėgtų nuo liūto,
o užšoktų ant meškos
ar pareitų namo, ranka atsiremtų sienos,
ir būtų įgeltas gyvatės.
Argi nebus VIEŠPATIES diena
tamsybė,
o ne šviesa, –
tamsi naktis be jokios prošvaistės?
Neapkenčiu, bjauriuosi jūsų
šventėmis,
nerandu jokio malonumo jūsų iškilmėse.
Nors jūs ir atnašaujate man
deginamąsias aukas ir grūdų atnašas,
jų nepriimsiu;
į jūsų peniukšlių galvijų susitaikymo atnašas
nė nepažvelgsiu.
Nešdinkitės nuo manęs su savo
giesmių triukšmu, –
neklausau jūsų arfų skambesio!
Tevilnija teisingumas lyg upės srovė,
o teisumas tarsi tekanti upė.
Ar davėte man kruvinas aukas ir grūdų atnašas per anuos keturiasdešimt metų dykumoje, Izraelio namai? Išsinešite savo karalių Sakutą ir Keivaną, savo dievo žvaigždę – stabus, kuriuos sau pasidarėte. Išvarysiu jus į tremtį anapus Damasko, – kalbėjo VIEŠPATS, kurio vardas yra Galybių Dievas.
Trečioji nelaimė
Vargas tiems, kurie Zione savimi
patenkinti,
ir tiems, kurie ant Samarijos kalno saugiai
jaučiasi, –
vargas tautų pirmūnės žymūnams,
kuriais kliaujasi Izraelio namai!
Nueikite į Kalnę ir pasižiūrėkite,
o iš ten į Hamatą – šaunųjį,
tada nusileiskite į filistinų Gatą.
Ar esate geresni už šias karalystes,
ar jūsų šalis didesnė už jų šalį?
Jūs norite nustumti tolyn
nelaimės dieną,
o tačiau greitinate smurto viešpatavimą!
Vargas tiems, kurie guli dramblio
kaulo lovose,
dykaduoniauja savo guoliuose,
valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės,
ir veršius iš gardo!
Jie rėkauja dainos posmus,
pritariant arfai,
ir tarsi Dovydas išranda sau muzikos įrankius.
Jie geria vyną taurėmis
ir tepasi rinktiniais aliejais,
tačiau dėl Juozapo žūties nesisieloja!
Todėl dabar jie pirmieji išeis į
tremtį,
pasibaigs dykaduonių lėbavimas.
Viešpats DIEVAS prisiekė savimi, –
tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis. –
Bjauriuosi Jokūbo išdidumu,
neapkenčiu jo tvirtovių, –
atiduosiu {priešams} miestą ir visa, kas yra
jame.
Jei išliktų dešimt žmonių vienuose namuose, jie mirs. Ir jei kurio nors giminaitis, – deginantis mirusiuosius, – paims kūną išnešti iš namų ir sakys slypinčiam namų viduje: “Ar dar kas nors yra su tavimi?” – o jis atsakys: “Nėra nė vieno!” Tuomet giminaitis sakys: “Ša, tylėk! Mes neturime minėti VIEŠPATIES vardo”.
Štai! VIEŠPATS įsako,
ir didesnis namas bus sutriuškintas į šipulius,
o mažesnis į skeveldras.
Argi gali arkliai šuoliuoti uolomis?
Ar aria kas nors jaučiais jūrą?
Bet jūs teisingumą pavertėte nuodais
ir teisumo vaisių metėlėmis.
Jūs, kurie džiaugiatės Lo-Debaru
ir sakote:
“Argi ne savo pačių jėga užėmėme
Karnajimus?”
Iš tikrųjų, Izraelio namai,
siunčiu prieš jus tautą, –
tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis, –
jie engs jus nuo Lebo-Hamato perėjos
net iki Arabos tarpeklio.
C. REGĖJIMAI: GRASINIMAI IR PAŽADAI
Skėrių regėjimas Viešpats DIEVAS parodė man šitokį dalyką. Žiūriu, jis kūrė skėrius tuo metu, kai buvo pradėjęs želti atolas {tai buvo atolas po karaliaus šienapjūtės }. Kai jie buvo pabaigę ryti visą krašto žolę, tariau:
“Viešpatie DIEVE, atleisk, maldauju tave!
Kaip gali Jokūbas tai pakelti?
Jis toks mažas!”
VIEŠPAČIUI jo pagailo.
“To nebus”, – tarė VIEŠPATS.
Ugnies regėjimasViešpats DIEVAS parodė man tokį dalyką. Žiūriu, Viešpats DIEVAS šaukė ugnį teisti. Ji prarijo didžiąją gelmę ir pradėjo ryti laukus.
Tuomet aš tariau:
“Viešpatie DIEVE, nustok, maldauju tave!
Kaip gali Jokūbas tai pakelti?
Jis toks mažas!”
VIEŠPAČIUI jo pagailo.
“Ir to nebus”, – tarė
Viešpats DIEVAS.
Svambalo regėjimasJis man parodė tokį dalyką. Žiūriu, Viešpats stovėjo prie sienos, statytos su svambalu. Laikydamas rankoje svambalą . VIEŠPATS mane paklausė: “Ką tu matai, Amosai?” Aš atsakiau: “Svambalą”. Tuomet VIEŠPATS tarė:
“Štai dedu svambalą
prie Izraelio, savo tautos, –
nebeatleisiu jiems niekad daugiau.
Izaoko aukštumų alkai bus išardyti,
Izraelio šventyklos sunaikintos, –
su kalaviju pakilsiu prieš Jeroboamo
namus”.
Amosas ir AmazjasTuomet Bet-Elio kunigas Amazjas nusiuntė žinią Izraelio karaliui Jeroboamui: “Amosas rengia sąmokslą prieš tave pačiuose Izraelio namuose. Kraštas nebegali pakęsti visų jo žodžių.
Štai kaip kalbėjo Amosas:
‘Jeroboamas žus nuo kalavijo,
Izraelis tikrai bus ištremtas iš savo žemės'”.
Amazjas tarė Amosui: “Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten užsidirbk sau duoną ir ten pranašauk. Bet niekuomet nebepranašauk Bet-Elyje, nes tai yra karaliaus šventovė ir karalystės šventykla”.
Tuomet Amosas atsakė Amazjui: “Aš nebuvau nei pranašas, nei pranašo mokinys, bet esu kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas. VIEŠPATS paėmė mane, kai ganiau kaimenę, ir VIEŠPATS man įsakė: ‘Eik, pranašauk Izraeliui, mano tautai!’
Tad dabar klausykis VIEŠPATIES žodžio!
Tu sakai: ‘Nepranašauk Izraeliui,
liaukis skelbęs Izaoko namams’.
Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS:
‘Tavo žmona taps miesto kekše,
tavo sūnūs ir dukterys žus nuo kalavijo
ir tavo žemė bus išdalyta virve.
Tu pats mirsi nešvarioje žemėje,
Izraelis tikrai bus
ištremtas iš savo žemės'”.
Vaisių krepšio regėjimas Viešpats DIEVAS parodė man tokį dalyką. Žiūriu, vasarinių vaisių krepšys. Jis paklausė: “Ką matai, Amosai?” Atsakiau: “Vasarinių vaisių krepšį”.
Tuomet VIEŠPATS tarė man:
“Galas atėjo Izraeliui, mano tautai,
nebeatleisiu jiems niekad daugiau.
Tą dieną
šventyklos giesmės virs raudomis, –
tai Viešpaties DIEVO žodis, –
visur bus aibė išmėtytų lavonų.
Ša! Tylos!”
Apie gobšumą
Išgirskite tai jūs, kurie mindote
beturtį
ir žudote krašto vargšus!
“Kada gi pasibaigs jaunatis, –
klausiate,
kad galėtume parduoti grūdus,
ir šabas,
kad galėtume nešti į turgų kviečius?
Efą sumažinsime, šekelį padidinsime
ir svarstykles nutaisysime apgavystei!
Pirksime vargšus už sidabrą,
beturtį už sandalų porą
ir parduosime net kviečių pasturlakus!”
VIEŠPATS prisiekė Jokūbo
puikybe :
tikrai niekad nepamiršiu nė vieno jų darbų!
Argi nesudrebės dėl to žemė,
ar neliūdės visa, kas joje gyvena?
Argi ji visa nepakils kaip Nilas, –
nepatvins ir neatslūgs kaip Egipto Nilas?
Tą dieną, – tai Viešpaties DIEVO
žodis,
–
padarysiu, kad saulė nusileistų vidurdienį,
ir apsiausiu žemę tamsa dienos metu.
Paversiu jūsų iškilmes gedulu
ir visas jūsų giesmes raudomis.
Apvilksiu visų strėnas ašutine
ir plikai nuskusiu visų galvas.
Padarysiu ją tarsi gedulą dėl
vienintelio
sūnaus
ir jos pabaigą tarsi karčią dieną.
Tikrai ateina dienos, –
tai Viešpaties DIEVO žodis, –
kai nusiųsiu badą į kraštą.
Ne duonos badą ar vandens troškimą,
bet Dievo žodžių badą.
Tuomet žmonės keliaus nuo jūros
lig jūros,
nuo šiaurės lig rytų, skubės šen ir ten,
ieškodami VIEŠPATIES žodžio,
bet jo nesuras.
Tą dieną alps nuo troškulio
gražios mergaitės ir vaikinai.
O tie, kurie prisiekia Samarijos
stabu
Ašima
ir sako: “Danai, kaip gyvas tavo dievas!”
ar: “Kaip gyvas kelias į Beer-Šebą!” –
visi kris ir niekad neprisikels.
Aukuro regėjimas
Pamačiau VIEŠPATĮ, stovintį prie
aukuro. Jis tarė:
“Daužyk kolonų galvas tol,
kol pradės drebėti slenksčiai,
ir sutrupink jas į žmonių galvas!
Išlikusius užkaposiu kalaviju, –
nė vienas jų neištrūks,
nė vienas jų neišliks.
Nors jie nužengtų į Šeolą,
iš ten mano ranka juos paims,
nors jie užliptų į dangų,
iš ten juos nulaipinsiu.
Nors jie slėptųsi ant Karmelio
viršūnės,
ten juos surasiu ir paimsiu.
Nors jie slėptųsi nuo mano akių jūros dugne,
ten paliepsiu slibinui,
kad jiems įgeltų.
Nors jie eitų į tremtį priekyje savo
priešų,
ten paliepsiu kalavijui,
kad juos išžudytų.
Akis įsmeigsiu į juos nelaimei,
o ne palaimai”.
Viešpats, Galybių DIEVAS,
paliečia žemę, ir ji tirpsta,
visi jos gyventojai gedi.
Ji visa pakils kaip Nilas
ir vėl atslūgs kaip Egipto Nilas.
Savo būstą jis stato danguje,
o savo skliautui pamatus deda žemėje.
Jūros vandenis pasišaukia
ir išlieja juos ant žemės veido.
Jo vardas yra VIEŠPATS.
“Argi jūs nesate kaip etiopai man,
Izraelio tauta? –
tai VIEŠPATIES žodis.
Argi ne aš išvedžiau Izraelį iš Egipto
žemės,
o filistinus iš Kaftoro
ir aramėjus iš Kiro?
Tikrai Viešpaties DIEVO akys
atkreiptos į nuodėmingą karalystę.
Nušluosiu ją nuo žemės veido!”
EPILOGAS: MESIJINIS UŽMOJIS
“Jokūbo namų galutinai nesunaikinsiu, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
nes štai paliepsiu
ir išsijosiu Izraelio namus tarp tautų,
kaip išsijojama {smėlį} rėčiu,
neleidžiant jokiam žvirgždui nukristi
žemėn.
Nuo kalavijo žus
visi mano tautos nusidėjėliai, –
tie, kurie sako: “Nelaimė niekad
mūsų nepasivys ir mūsų nepasitiks”.
Tą dieną atstatysiu sugriautą
Dovydo padangtę,
užtaisysiu jos plyšius.
Prikelsiu jos griuvėsius,
atstatysiu ją, kaip ji buvo kadaise,
kad jie paveldėtų Edomo likutį
ir visas tautas,
pavadintas mano vardu, –
tai žodis VIEŠPATIES, kuris tai daro.
Tikrai ateina dienos, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
kai artojas pasivys pjovėją
ir vynuogių traiškytojas sėjėją.
Kai kalnai lašės saldžiu vynu
ir visomis kalvomis jis tekės,
sugrąžinsiu Izraelio, savo tautos,
tremtinius, –
jie atstatys sugriautus miestus ir juose gyvens,
veis vynuogynus ir gers jų vyną,
sodins sodus ir valgys jų vaisius.
Juos pasodinsiu jų žemėje,
ir jie niekad daugiau nebus išrauti
iš žemės, kurią aš jiems daviau, –
kalbėjo VIEŠPATS, tavo Dievas.