Amonas, taip pat žinomas kaip Amon-Ra arba tiesiog Ra, yra vienas iš svarbiausių dievų senovės Egipto religijoje. Jis laikomas dangaus, kūrybos, vaisingumo ir saulės dievu. Amonas buvo pagrindinė dievybė Egipte, ypač per Naujosios Karalystės laikotarpį (apie 1550–1070 m. pr. Kr.), kai jo garbinimas pasiekė aukščiausią tašką ir jis tapo visos Egipto religijos šerdimi.
Amono kilmė ir raida
Iš pradžių Amonas buvo Tebų miesto vietinis dievas, tačiau laikui bėgant jo reikšmė išaugo ir jis tapo vienu iš pagrindinių Egipto dievų. Jis buvo vaizduojamas kaip vyras su dvigubais plunksnų vainikais ant galvos, dažnai su saulės disku tarp plunksnų. Kiti vaizdavimai rodo jį kaip aviną ar vyrą su avino galva, nes avinas buvo šventas jam skirtas gyvūnas.
Amono vardas reiškia „paslėptasis“ arba „nematomas“, kas pabrėžia jo slaptą ir transcendentinę prigimtį. Jis buvo laikomas dievu, kurio buvimas slypėjo visame pasaulyje, tačiau jis pats buvo nematomas ir nepasiekiamas tiesioginiam žmonių suvokimui. Ši savybė padarė Amoną išskirtine figūra Egipto panteone, nes jis buvo laikomas dievu, kuris galėjo būti visur, bet tuo pačiu liko nematomas.
Amonas ir religija
Religinė Amono reikšmė tapo dar didesnė, kai jis buvo sujungtas su saulės dievu Ra, tapdamas Amon-Ra, „dievas karalius“, kuris simbolizavo absoliučią galią ir kūrybinę jėgą. Kaip Amon-Ra, jis buvo saulės ir šviesos valdovas, kurio galią ir švytėjimą visos kitos dievybės gerbė. Amon-Ra simbolizavo visatos kūrėją ir palaikytoją, kuris užtikrina pasaulio tvarką ir gyvybės tęstinumą.
Jo garbinimas ypač suklestėjo Naujosios Karalystės laikotarpiu, kai jis tapo vieningu Egipto karalystės globėju. Faraonai laikė save jo sūnumis ir tarpininkais tarp dievo ir žmonių. Jo šventyklos, ypač garsi Karnako šventykla, tapo svarbiausiomis religinėmis vietomis Egipte. Šios šventyklos buvo ne tik garbinimo vietos, bet ir stipriai susijusios su politine galia – Amono kulto šventikai turėjo didelę įtaką faraonų valdžiai.
Amono, kaip dievo, galia buvo siejama ne tik su dangaus ir saulės valdymu, bet ir su karine galia. Jis buvo laikomas faraonų globėju karo žygiuose, suteikiančiu jiems pergalę prieš priešus. Todėl Amono, kaip karo dievo, garbinimas tapo esminis Egipto imperijos plėtimui ir užkariavimams.
Monoteizmo eksperimentas ir Amono sugrįžimas
Nepaisant Amono didžiulės svarbos, per faraono Achnatono valdymą įvyko radikalus religijos reformavimas, kai buvo bandoma įvesti monoteizmą, garbinant saulės dievą Atoną. Amono šventyklos buvo uždarytos, o jo kultas prarado įtaką. Tačiau po Achnatono mirties Amono kultas buvo greitai atkurtas ir tapo dar stipresnis nei anksčiau.
Amonas, kaip pagrindinis dievas Egipto panteone, simbolizavo kūrybinę jėgą, saulės šviesą, dieviškąją galią ir nematomą buvimą, kuris vis dėlto valdė viską. Jis buvo svarbus ne tik religijos, bet ir politinės galios kontekste, kaip faraonų globėjas ir valdžios įtvirtintojas. Amono dievybė ir jo įtaka suformavo Egipto civilizaciją ir religiją, o jo kultas turėjo didžiulę įtaką tiek dvasiniam, tiek politiniam Egipto gyvenimui.