Nors alkoholis nebuvo laikomas savaime blogu dalyku, Biblijoje galima rasti įspėjimų dėl jo piktnaudžiavimo ir girtuokliavimo pasekmių.
Senajame Testamente, vynas dažnai buvo laikomas palaiminimo simboliu, o šventės ir aukos dažnai lydėdavo vyno vartojimą. Pavyzdžiui, psalmėje 104:14-15 sakoma, kad Dievas duoda vyną, kuris „linksmina žmogaus širdį“. Tačiau kartu Biblijoje yra įspėjimų, kad vynas gali sukelti nelaimes, jei juo piktnaudžiaujama. Pavyzdžiui, Patarlių knyga 20:1 perspėja: „Vynas – pašaipūnas, stiprus gėrimas – triukšmadarys, ir kiekvienas, kas jais pasiduoda, nėra išmintingas.“
Naujajame Testamente taip pat randame įvairių nuorodų į alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, Jėzus per savo pirmąjį stebuklą per vestuves Kanoje pavertė vandenį vynu (Jono 2:1-11), tai rodo, kad vyno vartojimas buvo įprasta šventės dalis. Apaštalas Paulius taip pat rekomendavo Timotiejui vartoti šiek tiek vyno dėl sveikatos problemų (1 Timotiejui 5:23).
Tačiau girtuokliavimas griežtai smerkiamas. Laiške efeziečiams 5:18 rašoma: „Nepasigerkite vynu, nes tai ištvirkavimas, bet būkite pilni Dvasios.“ Girtuokliai net minimi tarp tų, kurie negalės paveldėti Dievo karalystės (1 Korintiečiams 6:10).
Biblija nedraudžia alkoholio vartojimo, bet perspėja dėl piktnaudžiavimo, kurį sieja su moraliniu ir dvasiniu nuopuoliu.
Įžvalgos, kurios atskleidžia įvairius požiūrius į alkoholį:
- Girtavimas ir Nojaus istorija: Vienas žymiausių girtavimo pavyzdžių Senajame Testamente yra Nojaus istorija. Po didžiojo tvano, Nojus pasodino vynuogyną ir pasigamino vyno. Išgėręs per daug, jis apsinuogino savo palapinėje. Ši scena paskatino konfliktą tarp jo sūnų. Tai galima laikyti perspėjimu dėl girtavimo pasekmių (Pradžios 9:20-21).
- Loto istorija: Pradžios knygoje minima Loto istorija, kai po Sodomos ir Gomoros sunaikinimo Loto dukros sugirdė jam vyno, kad galėtų turėti su juo palikuonių (Pradžios 19:30-36). Tai labai neigiama alkoholio vartojimo pasekmė, kai girtumas leido įvykti nemoraliems veiksmams.
- Vynas kaip džiaugsmo simbolis: Senajame Testamente randame vietų, kur vynas siejamas su džiaugsmu ir šventėmis. Pavyzdžiui, Ekleziasto knygoje 9:7 sakoma: „Eik, valgyk su džiaugsmu savo duoną, ir gerk su džiugesiu savo vyną, nes Dievas jau seniai patvirtino tavo darbus.“ Čia vynas vartojamas kaip gyvenimo džiaugsmo ir palaiminimo ženklas.
- Dėl kunigų ir levitų girtumo: Kunigų knygoje 10:9 Dievas įsako kunigams, kad jie neturi gerti vyno ar stipraus gėrimo, kai jie įeina į Susitikimo palapinę: „Nė tu, nė tavo sūnūs, kai įeinate į Susitikimo palapinę, negersite vyno ir svaigiųjų gėrimų, kad nemirtumėte.“ Tai pabrėžia rimtumą ir atsakomybę, kurių reikia laikytis atliekant šventus ritualus.
- Nazaritų įžadai: Skaičių knygoje 6:2-4 aprašomas Naziritų įžadas, kuriuo asmenys pasižada būti šventi ir skirti savo gyvenimą Dievui. Per šį laikotarpį jiems draudžiama vartoti vyną, stiprų gėrimą ar bet kokius vynuogių produktus. Šis įžadas rodo, kad atsisakymas alkoholio buvo laikomas ypatingos dvasinės drausmės forma.
- Perspėjimas valdovams: Patarlių knygoje 31:4-5 minima, kad karaliams ir valdovams nėra gerai gerti vyną, nes tai gali iškreipti jų teisingumą: „Nebūna karaliams, Lemueli, gerti vyno, nebūna valdovams troškinti stipriųjų gėrimų, kad gerdami neužmirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo visiems kenčiantiems.“
- Šventosios Vakarienės institutas: Naujajame Testamente vynas naudojamas Jėzaus įsteigtoje Šventojoje Vakarienėje. Jėzus per paskutinę vakarienę su mokiniais pasakė: „Ši taurė yra naujoji sandora mano krauju, kuris už jus išliejamas“ (Luko 22:20). Šis veiksmas tapo krikščioniškų pamaldų dalimi, kur vynas simbolizuoja Jėzaus kraują.
- Girtavimas Sodomoje ir Gomoroje: Ezechielio knygoje 16:49-50 randame užuominą, kad Sodomos miestai buvo sunaikinti dėl įvairių nuodėmių, tarp jų ir pernelyg didelio girtavimo bei ištvirkavimo: „Sodomos nuodėmė buvo jos pasipūtimas, perteklius, sotumas ir abejingumas vargšams.“
Biblijoje alkoholio vartojimas yra daugialypis – nuo šventų simbolių iki nuodėmingų poelgių, kai juo piktnaudžiaujama.