Šventoji Alfonsa Mutatupadatu, dar žinoma kaip Šventoji Alfonsa iš Imakulosios Širdies, buvo pirmoji Indijoje gimusi šventoji, kanonizuota Katalikų Bažnyčios. Ji gimė 1910 m. rugpjūčio 19 d. nedideliame Kudamalūro kaime, Keralos valstijoje, Indijoje, ir buvo pavadinta Anna Muttathupadathu. Ankstyvoje vaikystėje ji neteko savo motinos ir buvo užauginta artimųjų globojama.
Alfonsa nuo pat ankstyvo amžiaus jautė stiprų pašaukimą tarnauti Dievui ir norėjo tapti vienuole. Tačiau jos gyvenimas nebuvo lengvas – ji dažnai sirgo ir patyrė daug fizinių kančių. Nepaisant to, ji išliko ištikima savo pašaukimui. Kad išvengtų priverstinės santuokos, jauna Alfonsa nusidegino koją, taip dar labiau pabrėždama savo pasiryžimą pasirinkti vienuolystės kelią.
1936 m. ji tapo pranciškonių klarisių seserimi ir paėmė vardą Alfonsa, pagerbdama šventąjį Alfonsą Liguorį. Tačiau jos gyvenimas vienuolyne taip pat buvo kupinas kančios – ji nuolat kentėjo nuo įvairių ligų ir fizinio skausmo. Nepaisant šių sunkumų, Alfonsa savo kančią priėmė kaip būdą tarnauti Dievui. Ji dažnai sakydavo, kad nori prisidėti prie pasaulio išgelbėjimo savo kentėjimais, kaip tai darė Jėzus Kristus.
Šv. Alfonsa buvo žinoma dėl savo šventumo, nuolankumo ir stipraus tikėjimo net sunkiausiomis akimirkomis. Jos gyvenimo liudijimas įkvėpė daugelį žmonių, o po jos mirties pradėjo sklisti istorijos apie stebuklus, įvykusius per jos užtarimą. Ji mirė 1946 m. liepos 28 d., būdama vos 36 metų, tačiau jos palikimas gyvena iki šiol.
Alfonsa tapo žinoma dėl savo kankinystės gyvenime, nes ji savo kančias priėmė su dideliu nuolankumu ir auka Dievui. 2008 m. spalio 12 d. popiežius Benediktas XVI ją kanonizavo, pripažindamas jos šventumą ir svarbą tiek Indijos, tiek visos Bažnyčios gyvenime. Ji tapo pirmąja Indijoje gimusia šventąja ir yra ypatingai gerbiama tarp Indijos katalikų, ypač Keralos valstijoje.
Šv. Alfonsa yra globėja tiems, kurie kenčia nuo ligų ir fizinių negalavimų, nes ji pati patyrė daug kančių savo gyvenime. Jos užtarimo prašoma tiems, kuriuos kamuoja sunkios ligos, ir tiems, kurie ieško dvasinės stiprybės sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Penkios citatos iš Biblijos, kurios gali atspindėti šv. Alfonsos gyvenimo misiją ir kančią:
- „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs.“ (Mt 10, 38)
- „Palaiminti kenčiantys, nes jie bus paguosti.“ (Mt 5, 4)
- „Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs suspaudime, ištvermingi maldoje.“ (Rom 12, 12)
- „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ (Fil 4, 13)
- „Jei kenčiame su juo, su juo ir karaliausime.“ (2 Tim 2, 12)
Šv. Alfonsa Mutatupadatu išlieka svarbi figūra tiek dėl savo pavyzdžio kančios priėmime, tiek dėl stipraus atsidavimo Dievui, kuris per jos gyvenimą ir po mirties įkvėpė daugelį žmonių.