Abraominės religijos – tai grupė monoteistinių tikėjimų, kurie savo dvasiniu protėviu laiko Abraomą, biblinį asmenį, kuris, pasak Senajame Testamente ir Korane esančių pasakojimų, buvo pašauktas Dievo iškeliauti iš savo šalies ir tapti tautų tėvu. Šiai religinei grupei priklauso judaizmas, krikščionybė, islamas, bahajų tikėjimas, babizmas, druzai, mandeizmas, rastafariai, samaritiečiai, šabakizmas ir jazdanizmas.
Abraomo vaidmuo religijose
Abraomas (hebrajiškai Avraham, arabiškai Ibrahim) yra viena svarbiausių figūrų šiose religijose, nes laikomas tikėjimo patriarchu ir pirmuoju žmogumi, kuris priėmė vienatinį Dievą. Pagal Bibliją (Pr 12, 1-3), Dievas pašaukė Abraomą palikti savo gimtinę ir pažadėjo jam didžiulę palikuonių tautą:
“Viešpats tarė Abraomui: ‘Eik iš savo krašto, nuo savo giminių ir iš savo tėvo namų į kraštą, kurį tau parodysiu. Aš padarysiu iš tavęs didelę tautą…'” (Pradžios knyga 12,1-2)
Islame Abraomas taip pat yra svarbus pranašas, kuris, pasak Korano, pastatė Kaabą Mekos mieste ir yra islamo monoteizmo pradininkas:
“Abraomas ir Ismaelis padėjo namų [Kaabos] pamatus, sakydami: ‘Viešpatie, priimk iš mūsų! Tu iš tiesų esi Visagiris ir Visažinis.'” (Koranas 2:127)
Pagrindinės Abraominės religijos
Judaizmas
Judaizmas yra seniausia iš Abraominių religijų. Žydai laiko Abraomą savo protėviu ir Dievo sandoros su juo pradininku. Pagal judaizmą, Dievas sudarė sandorą su Abraomu ir pažadėjo jo palikuonims Kanaano žemę. Žydai tiki vienu Dievu ir laikosi Toros, kuri laikoma Dievo apreikštu įstatymu.
Krikščionybė
Krikščionybė gimė iš judaizmo, tačiau esminis skirtumas – tikėjimas, kad Jėzus Kristus yra Mesijas ir Dievo Sūnus. Krikščionys laiko Abraomą tikėjimo tėvu, bet mano, kad Naujoji Sandora su Dievu buvo įtvirtinta per Jėzaus auką ir prisikėlimą. Naujojo Testamento laiškuose Abraomas minimas kaip tikėjimo pavyzdys:
“Abraomas įtikėjo Dievui, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.” (Romiečiams 4,3)
Islamas
Islame Abraomas (Ibrahimas) laikomas vienu svarbiausių pranašų, kuris skelbė grynąjį monoteizmą. Islamo tradicija pasakoja, kad Abraomas ir jo sūnus Ismaelis pastatė Kaabą, o musulmonai tiki, kad pranašas Mahometas yra Abraomo palikuonis per Ismaelį. Islamas pripažįsta Abraomą kaip tikėjimo pavyzdį ir pabrėžia jo visišką paklusnumą Dievui.
Kitos Abraominės religijos
Be pagrindinių trijų, egzistuoja ir kitų religijų, kurios pripažįsta Abraomą:
- Bahajų tikėjimas – atsirado XIX a. ir skelbia visų religijų vienybę.
- Babizmas – susijęs su bahajų tikėjimu, pripažįsta Abraominę kilmę.
- Druzai – išsišakojusi iš islamo grupė, turinti mistinių ir filosofinių elementų.
- Mandeizmas – senovinė religija, gerbianti Abraomą, bet laikanti jį ne pačiu svarbiausiu pranašu.
- Rastafariai – šiuolaikinis tikėjimas, kuriame minimas Abraomas kaip Biblijos veikėjas.
- Samariečiai – laikosi Mozės įstatymo, bet nepripažįsta judaizmo raidos po Išėjimo knygos.
Skirtumai ir bendros sąsajos
Visos šios religijos yra monoteistinės ir turi bendrus moralinius pagrindus, pavyzdžiui, tikėjimą į vieną Dievą, etikos normas ir Šventąją istoriją. Tačiau jų skirtumai atsiranda dėl skirtingo požiūrio į pranašystes, Dievo valią ir išganymo prasmę.
- Judaizmas pabrėžia tautos ir Dievo sandorą bei įstatymus.
- Krikščionybė tiki Jėzumi kaip išganytoju.
- Islamas pripažįsta visus ankstesnius pranašus, bet laiko Mahometą galutiniu Dievo pasiuntiniu.
Abraominės religijos formavo pasaulio istoriją ir vis dar turi didelę įtaką milijardams žmonių. Jos visos kyla iš bendros dvasinės tradicijos, bet laikui bėgant išsivystė skirtingomis kryptimis. Nepaisant skirtumų, jos dalijasi daugybe bendrų moralinių ir teologinių elementų, liudijančių apie jų bendrą kilmę iš Abraomo tikėjimo.