Aarono palaiminimas, žinomas kaip kunigų palaiminimas, randamas Senajame Testamente, Skaičių knygoje (6:24-26). Tekstas yra vienas seniausių ir labiausiai naudojamų palaiminimų judaizme:
„Telaimina tave Viešpats ir saugoja tave!
Tesuteikia tau Viešpats savo malonę ir tebūna tau maloningas!
Teapšviečia Viešpats savo veidą ir tesuteikia tau ramybę!“
Šio palaiminimo žodžiai reiškia Dievo apsaugą, malonę ir ramybę, kurią Viešpats teikia tiems, kurie yra Jo žmonės. „Telaimina tave Viešpats ir saugoja tave“ išreiškia apsaugos ir globos prašymą, kad Dievas nuolat būtų šalia ir saugotų nuo pavojų. „Tesuteikia tau Viešpats savo malonę ir tebūna tau maloningas“ atspindi Dievo palankumą, kad Jis dovanotų savo malonę ir atlaidumą. „Teapšviečia Viešpats savo veidą ir tesuteikia tau ramybę“ – simbolizuoja dvasinę šviesą, dieviškąją šilumą ir ramybę, kuri atneša vidinę harmoniją.
Palaiminimas yra skirtas visai bendruomenei, tačiau gali būti sakomas ir atskirai asmenims. Judaizme jį paprastai sako kunigai (kohanim) ypatingomis progomis, ypač per Šabo ir šventines dienas. Kunigai išskėstomis rankomis laimina susirinkusius žmones, stovėdami priešais juos, ir kartoja palaiminimo žodžius.
Krikščionybėje Aarono palaiminimas taip pat naudojamas tam tikrose liturginėse apeigose, ypač maldų metu, kai meldžiama Dievo globos. Tai gali būti tiek per bendruomeninius susitikimus, tiek individualiai prašant Viešpaties apsaugos kasdieniniame gyvenime.
Skaičių knygoje šis palaiminimas yra pateiktas kaip Dievo įsakymas Mozei, nurodantis, kad kunigai turi taip laiminti izraelitus. „Tegul jie šitaip laimina izraelitus, sakydami: ‘Telaimina tave Viešpats ir saugoja tave!’“ (Skaičių 6:23-24). Tai yra ne tik malda už apsaugą ir ramybę, bet ir Dievo pažadas būti ištikimu savo žmonėms.