Meksika turi turtingą religijos istoriją, kurios ištakos siekia senovės civilizacijas. Dar prieš ispanų atvykimą regionas buvo įvairių kultūrų, turėjusių savo dvasines praktikas ir dievų panteonus, centras. Majai, actekai, zapotekai ir kitos tautos praktikavo politeistinius tikėjimus, kuriuose dievai buvo susiję su gamta, kosmosu ir žmogaus gyvenimo ciklais.
Actekų imperijoje religija buvo neatsiejama nuo politikos ir kasdienio gyvenimo. Jie tikėjo daugybe dievų, tokių kaip Huitzilopochtli – karo ir saulės dievas, Tlalokas – lietaus valdovas, ir Kecalkoatlis – išminties bei civilizacijos globėjas. Ritualinės aukos buvo įprasta praktika, siekiant palaikyti pasaulio tvarką ir dievų palankumą.
XVI amžiuje ispanų konkistadorai į Meksiką atnešė katalikybę, kuri tapo pagrindine šalies religija. Krikščionybė buvo įtvirtinta per misionierių veiklą, naujų bažnyčių statybą ir prievartinį vietinių tikėjimų naikinimą. Katalikybė susiliejo su vietinėmis tradicijomis, sukurdama unikalią religinę praktiką. Vienas ryškiausių simbolių – Guadalupe Mergelė, kuri tapo pagrindiniu Meksikos tikėjimo ir nacionalinės tapatybės ženklu.
Kolonijiniais laikais Bažnyčia turėjo didelę įtaką socialiniam ir politiniam gyvenimui. Po nepriklausomybės paskelbimo XIX amžiuje prasidėjo kova tarp valstybinės valdžios ir Bažnyčios, siekiant apriboti dvasininkų įtaką. XX amžiuje sekuliarizacijos procesas tapo dar ryškesnis, tačiau katalikų tikėjimas išliko svarbus.
Meksika vis dar yra viena iš katalikiškiausių pasaulio šalių. Apie 78% gyventojų save laiko katalikais. Kitos religinės bendruomenės, tokios kaip protestantai, evangelikai ir Jehovos liudytojai, sudaro apie 10–15% gyventojų. Maždaug 8% žmonių nepriklauso jokiai religinei organizacijai. Be krikščionybės, yra ir mažesnės judėjų, musulmonų bei vietinių tikėjimų bendruomenės.
Religija Meksikoje neapsiriboja vien bažnyčių lankymu. Ji glaudžiai susijusi su kasdieniais papročiais, šventėmis ir socialiniu gyvenimu. Tokios šventės kaip Mirusiųjų diena (Día de los Muertos) parodo, kaip vietinės tradicijos susiliejo su katalikybe, sukurdamos unikalų dvasinį paveldą.
Nors sekuliarizacija auga, religija išlieka svarbi visuomenės dalis. Bažnyčia daro įtaką etinėms diskusijoms, politikai ir kultūrai. Tikėjimas, kaip ir anksčiau, yra giliai įsišaknijęs Meksikos žmonių gyvenime, formuodamas jų moralines vertybes ir tapatybę.