Ispanija turi turtingą ir įvairialypę religijos istoriją, kuri per amžius patyrė didžiulius pokyčius. Pirmieji jos gyventojai garbino gamtos jėgas ir protėvių dvasias, kol į šalį atėjo romėnai, atnešdami pagoniškus dievus ir vėliau krikščionybę.
III amžiuje krikščionybė pradėjo plisti romėnų valdomoje Ispanijoje. Po kelių šimtmečių tikėjimas tapo dominuojantis, o krikščioniškos bendruomenės įsitvirtino įvairiuose regionuose. Tačiau VIII amžiuje šalis pateko į islamo įtaką, kai maurai užėmė didžiąją jos dalį. Islamas tapo pagrindine religija didelėje teritorijos dalyje, o kartu su juo klestėjo arabų kultūra, mokslas ir architektūra.
Viduramžiais prasidėjo Rekonkista – ilgas krikščionių karalysčių siekis susigrąžinti teritorijas. 1492 metais, užėmus paskutinį musulmonų valdomą Granados emyratą, krikščionybė vėl tapo vyraujančia religija. Tais pačiais metais buvo įvykdytas žydų išvarymas, o netrukus suintensyvėjo inkvizicija, kurios tikslas buvo įtvirtinti religinę vienovę ir sunaikinti bet kokias „neteisingo tikėjimo“ apraiškas.
Katalikybė ilgą laiką buvo pagrindinis Ispanijos visuomenės ir politikos ramstis. Per kolonijinę ekspansiją ispanai nešė tikėjimą į Ameriką, Filipinus ir kitas teritorijas, kuriose katalikybė išliko iki šių dienų. Bažnyčia turėjo didžiulę įtaką valstybės valdymui, švietimui ir kultūrai.
XX amžiuje religija susidūrė su naujais iššūkiais. Pilietinio karo ir diktatūros laikotarpiu Katalikų Bažnyčia rėmė Francisco Franco režimą, o tai sukėlė ilgalaikes pasekmes visuomenėje. Po diktatoriaus mirties ir demokratijos atkūrimo Ispanija patyrė didelę sekuliarizaciją. Valstybė tapo pasaulietine, o religija prarado savo dominuojančią įtaką politikoje ir kasdieniame gyvenime.
Šiuo metu Ispanijoje dauguma gyventojų vis dar yra katalikai, tačiau religingumas mažėja. Statistika rodo, kad apie 55–60% ispanų save laiko katalikais, tačiau tik apie 20% reguliariai lanko bažnyčią. Apie 30% šalies gyventojų teigia esantys netikintys arba nepriklausantys jokiai religinei organizacijai. Be katalikų, šalyje yra musulmonų, protestantų ir stačiatikių bendruomenės, augančios dėl imigracijos.
Nepaisant sumažėjusio aktyvaus religingumo, katalikybė vis dar stipriai veikia kultūrą, tradicijas ir šventes. Religiniai festivaliai, tokie kaip Šventoji savaitė (Semana Santa), pritraukia ne tik tikinčiuosius, bet ir turistus iš viso pasaulio. Religinis paveldas išliko svarbi Ispanijos tapatybės dalis, net jei kasdienybėje tikėjimo praktikos mažėja.