„Žmogus planuoja – Dievas juokiasi“ – tai posakis, puikiai atspindintis žmonių planų ir Dievo valios santykį. Šis išmintingas ir kiek ironiškas priežodis atskleidžia esminę tiesą: nepaisant visų mūsų pastangų kontroliuoti gyvenimą, paskutinis žodis visuomet priklauso aukštesnei jėgai.
Biblinė išmintis panašiai apibrėžia žmogaus ribotumą prieš Dievo valią: „Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties užmojis bus įvykdytas“ (Pat 19,21). Tai reiškia, jog žmonės dažnai mano esantys savo likimo šeimininkai, tačiau galutinę kontrolę turi tik Aukščiausiasis. Ši mintis, nors kartais gali atrodyti griežta, turi gilų dvasinį mokymą – pasitikėjimas Dievo išmintimi yra svarbesnis už atkaklų savo planų laikymąsi.
Kiekvienas iš mūsų gyvenime esame turėję patirčių, kai kruopščiai ir detaliai suplanuoti dalykai sugriūva per akimirką. Tokiomis akimirkomis dažnai apima nusivylimas ir pyktis. Tačiau tikintysis šiuo metu gali prisiminti, jog net ir sugriuvę planai turi savo prasmę, nes Dievo valia yra aukštesnė ir išmintingesnė už žmogaus supratimą.
Puikus biblinis pavyzdys yra Juozapo istorija Senajame Testamente. Jo gyvenime planai sugriuvo ne kartą – broliai jį išdavė, pardavė į vergiją Egipte, o ten buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė. Tačiau galiausiai Dievo planas atsiskleidė – Juozapas tapo Egipto valdovo patikėtiniu ir išgelbėjo tautą nuo bado. Ši istorija iliustruoja, kad žmogaus nelaimė ar nesėkmė, žvelgiant iš Dievo perspektyvos, gali būti didingo plano dalimi, kurią tuo metu žmogus sunkiai suvokia.
Naujajame Testamente apaštalas Paulius taip pat patvirtina šią mintį: „Mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera“ (Rom 8,28). Paulius savo patirtimi liudijo, jog net ir sunkiausi gyvenimo įvykiai gali būti Dievo valios dalis, atnešanti naudos ir palaiminimą ateityje.
Kiekvienas žmogus, kurdamas ateities planus, turėtų nepamiršti vietos Dievui ir jo valiai. Krikščioniška išmintis pataria ne visada laikytis savo planų tvirtai ir kategoriškai, bet būti atviriems netikėtiems pokyčiams, kuriuos siunčia pats Dievas. Kartais būtent tie pokyčiai gali būti esminiai žingsniai link tikrojo pašaukimo ir laimės.
Žymus teologas Tomas Mertonas kartą rašė: „Kai leidžiame Dievui būti mūsų gyvenimo autoriu, mūsų istorija tampa daug turtingesnė nei galėjome patys suplanuoti.“ Tai reiškia, kad nors ir planuojame, svajojame bei siekiame tikslų, tikroji gyvenimo vertė atsiskleidžia tada, kai leidžiame Dievui veikti mūsų gyvenimuose.
Todėl posakis „Žmogus planuoja – Dievas juokiasi“ neturėtų būti suprantamas kaip raginimas atsisakyti visų planų ar svajonių. Priešingai, jis kviečia mus būti lankstiems, išmokti priimti nesėkmes ir netikėtumus kaip dangišką pamoką ar net dovaną, kurioje gali slypėti dar didesnės galimybės ir palaimos, negu iš pradžių įsivaizdavome.
Galbūt kitas kartas, kai jūsų planai pasikeis, bus puiki proga sustoti, nusišypsoti ir prisiminti šį posakį, suprantant, kad galbūt už viso to slypi Dievo valia – išmintingesnė, gilesnė ir prasmingesnė už mūsų asmeninius sumanymus.