Dievo apsireiškimas – tai gilus ir asmeniškas patyrimas, kai žmogus jaučia tiesioginį Dievo buvimą ar komunikaciją su Juo. Tai gali būti patirta per ypatingus įvykius ar kasdienes akimirkas, kai žmogaus širdis tampa jautri dieviškai artumai.
Vienas iš ryškiausių biblinio Dievo apsireiškimo pavyzdžių yra Mozės patirtis prie degančio krūmo: „Kai Viešpats pamatė, kad Mozė eina pasižiūrėti, pašaukė jį iš krūmo ir tarė: ‘Moze, Moze!’ Šis atsakė: ‘Štai aš!’“ (Iš 3,4). Šis momentas ne tik parodo Dievo asmeninį santykį su žmogumi, bet ir Jo rūpestį dėl žmogaus likimo.
Kitas iškalbingas pavyzdys – Jėzaus apsireiškimas apaštalui Pauliui, kai šis keliavo į Damaską: „Staiga jį apsiautė šviesa iš dangaus. Jis parkrito ant žemės ir išgirdo balsą, kuris jam sakė: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?’“ (Apd 9,3-4). Šis apsireiškimas visiškai pakeitė Pauliaus gyvenimą, padarydamas jį vienu iškiliausių krikščionybės skleidėjų.
Dievo apsireiškimai gali būti ir subtilūs, kaip pranašo Elijo susitikimas su Dievu: „Ne audroje buvo Viešpats… ne žemės drebėjime buvo Viešpats… ne ugnyje buvo Viešpats… po ugnies buvo švelnus tylus vėjas“ (1 Kar 19,11-12). Šie žodžiai primena, jog Dievas dažnai kalba tyloje ir ramybėje, o ne triukšme ar spektaklyje.
Istorijoje minimas ir šventosios Teresės Avilietės apsireiškimas XVI amžiuje, kuomet ji patyrė ypatingą dieviškosios meilės artumą, lydimą gilaus džiaugsmo ir ramybės. Taip pat filosofas Clive Staples Lewis, kuris, būdamas ateistas, pajuto Dievo buvimą, pakeitusį visą jo gyvenimo kryptį ir padariusį jį įtakingu krikščionybės gynėju.
Ypač svarbu suprasti, kad Dievo apsireiškimas gali būti prieinamas kiekvienam tikinčiajam per maldą, meditaciją ar Šventojo Rašto skaitymą. Jėzus sako: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi. Jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apr 3,20). Ši eilutė simbolizuoja Dievo troškimą asmeniškai susitikti su kiekvienu žmogumi.
Dievo apsireiškimas yra ne tik stebuklingi regėjimai ar ypatingi įvykiai, bet ir nuolatinis kvietimas gilinti savo tikėjimą ir artėti prie Jo, įsiklausant į Jo žodžius ir patiriant Jo meilę savo kasdienybėje.
Visoje žmonijos istorijoje yra daugybė užfiksuotų ir aprašytų Dievo apsireiškimų atvejų, kurie paliko gilų pėdsaką žmonių gyvenimuose ir įtakojo pasaulio istoriją bei kultūrą.
Vienas garsiausių apsireiškimų – Šventosios Faustinos Kowalskos patirtis. Faustina buvo lenkų vienuolė, kuri savo dienoraščiuose rašė apie dažnus Jėzaus apsireiškimus, kur Jis jai kalbėjo apie Dieviškojo Gailestingumo svarbą ir paprašė nutapyti paveikslą su užrašu „Jėzau, pasitikiu Tavimi!“. Jos patirtis padėjo išplisti Gailestingumo pamaldumui visame pasaulyje.
Ne mažiau reikšmingas yra Guadalupe apsireiškimas 1531 metais Meksikoje. Indėnas Juan Diego išvydo Švč. Mergelę Mariją, kuri jam liepė pastatyti šventovę. Apsireiškimo metu Dievo Motinos atvaizdas stebuklingai atsispaudė ant jo apsiausto, kuris išliko iki šių dienų. Ši vieta tapo didžiausiu piligrimystės centru Lotynų Amerikoje.
XIX amžiaus viduryje Prancūzijoje, Lurde, Bernadette Soubirous – paprastai merginai iš neturtingos šeimos – kelis kartus apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Nors iš pradžių jai niekas netikėjo, vėliau jos regėjimai buvo oficialiai pripažinti Bažnyčios, o Lurdas tapo žinomas gydomaisiais stebuklais ir iki šiol traukia milijonus tikinčiųjų.
Taip pat įdomus ir palyginti mažiau žinomas atvejis yra amerikiečio Howardo Stormo, anksčiau ateisto ir skeptiko, patirtis, kurią jis aprašė knygoje „My Descent into Death“. Po beveik mirtino išgyvenimo jis patyrė regėjimą, kuriame teigia susidūręs su Jėzumi Kristumi. Šis apsireiškimas taip stipriai paveikė Howardą, jog jis visiškai pakeitė savo gyvenimą, tapo tikinčiuoju ir pastoriaus tarnystės kelią pasirinkusiu žmogumi.
Šie konkretūs pavyzdžiai liudija, jog Dievo apsireiškimai gali būti labai skirtingi – nuo subtilių asmeninių patirčių iki visuotinai pripažintų įvykių, kurie įkvepia ir įkvepia tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Visgi svarbiausia yra tai, kad šie apsireiškimai ne tik sustiprina tikėjimą, bet ir atneša viltį bei pokytį į žmonių gyvenimus.