Dievas klausosi, bet atsako savo laiku

Gyvenime dažnai susiduriame su laukimu. Laukiame atsakymų, sprendimų, permainų. Kai kreipiamės į Dievą su maldomis, tikimės greito atsako, bet kartais atrodo, kad Jis tyli. Ar tai reiškia, kad Jis mūsų negirdi? Ne, Biblija aiškiai sako, kad Dievas klausosi, bet atsako savo laiku, o ne tada, kai mes reikalaujame.

„Mano mintys – ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats. – Kaip dangus aukštesnis už žemę, taip mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys aukštesnės už jūsų mintis.“ (Izaijo 55:8-9)

Šie žodžiai primena, kad Dievas mato visą gyvenimo paveikslą, o mes dažnai žiūrime tik į vieną mažą jo dalį. Tai reiškia, kad Jo atsakymai gali būti ne tokie, kokių tikėjomės, bet visada teisingi ir duoti tinkamiausiu metu.

Kodėl Dievas neatsako iš karto?

  1. Jis mus moko pasitikėti
    Kartais laukimas yra tikėjimo išbandymas. Kai atrodo, kad Dievas tyli, žmogus turi galimybę išmokti pasikliauti ne savo supratimu, o Dievo išmintimi. „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.“ (Patarlių 3:5) Tikrasis tikėjimas pasireiškia tada, kai žmogus laukia su pasitikėjimu, net jei atsakymo dar nemato.
  2. Jis ruošia mus tam, ką Jis yra numatęs
    Dievo laikas yra tobulas. Kartais žmogus meldžia dalykų, kuriems dar nėra pasiruošęs. Jei gautume viską iš karto, galbūt nesugebėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Pavyzdžiui, Abraomas gavo pažadą, kad turės sūnų, bet teko laukti 25 metus, kol gimė Izaokas (Pradžios 21:1-3). Kodėl tiek ilgai? Nes Dievas veikė ne tik duodamas sūnų, bet ir ruošdamas Abraomą būti tikėjimo tėvu.
  3. Jo planas yra didesnis už mūsų norus
    Dievas ne visada duoda tai, ko žmogus prašo, nes Jis žino, kas yra geriausia. Mes dažnai matome tik dabartinį momentą, o Jis mato visą gyvenimo kelią. Pavyzdžiui, izraelitai ėjo per dykumą 40 metų, nors kelionė į Pažadėtąją Žemę galėjo trukti vos kelis mėnesius. Kodėl? Nes Dievas norėjo, kad jų širdys būtų išgrynintos ir pasiruošusios naujam etapui.

Kaip išmokti laukti Dievo laiko?

  1. Būk kantrus – tai nereiškia neveiklumo, bet pasitikėjimo, kad Dievas veikia net tada, kai nematome.
  2. Melskis ir toliau – Jėzus mokė, kad reikia atkakliai melstis, kaip našlė, kuri nesiliovė prašyti teisėjo (Luko 18:1-8).
  3. Neprarask vilties – tai, kad atsakymo dar nėra, nereiškia, kad jo nebus.

Dievas girdi kiekvieną mūsų maldą, bet Jo atsakymai ateina Jo nustatytu laiku. Mūsų užduotis – pasitikėti Jo planais net tada, kai negalime jų suprasti. Jei širdyje išlaikysime tikėjimą ir kantrybę, anksčiau ar vėliau suprasime, kad Jo laikas buvo tobulas.

„Nors vizija vėluoja, palauk jos. Ji tikrai išsipildys ir nevėluos.“ (Habakuko 2:3)