Actekai, viena iš svarbiausių senovės Meksikos civilizacijų, paliko gausybę religinių bei kultūrinių paminklų, liudijančių jų sudėtingą pasaulėvaizdį ir ypatingą santykį su aplinka. Naujausias radinys Templo Mayor – centrinės actekų šventyklos – archeologinėje vietovėje Meksiko mieste atskleidė iki šiol neregėtą gausių aukų pavyzdį: maždaug 1500 m. pastatytą altorių, kuriame aptikta 164 jūrų žvaigždės. Tai laikoma didžiausia iki šiol Meksikoje rasta jūrų žvaigždžių aukojimo vieta.
Altorio kontekstas
Templo Mayor senovėje buvo laikomas pačiu šventųjų švenčiausiu – actekų religijos ir pasaulėžiūros centru. Čia buvo garbinamos pagrindinės dievybės, tokios kaip Huitzilopochtli (karo ir saulės dievas) bei Tlaloc (vandens, derlingumo dievas). Atradęs altorių, kuriame greta jūrų žvaigždžių taip pat rasti jaguaro kaulai bei kiti gamtiniai atributai (pvz., kriauklės), archeologų kolektyvas padarė išvadą, kad ši vieta greičiausiai siejosi su karo ritualais arba su karo dievybėmis. Tai nestebina, atsižvelgiant į actekų tradicijas, kuriose religinės apeigos, skirtos kovos dievams, dažnai apimdavo įvairias aukojimo formas.
Jūrų žvaigždžių reikšmė
Įdomu tai, kad visos jūrų žvaigždės, preliminariai priskiriamos Nidorellia armata rūšiai, dar vadinamos „šokoladinių traškučių žvaigždėmis“. Jų išorė – oranžinė su tamsiomis dėmėmis – stebėtinai primena jaguaro kailį. Jaguaro simbolis actekų kultūroje buvo itin svarbus, glaudžiai siejamas su karingumu, narsa ir aukštesnėmis dvasinėmis jėgomis. Pasak tyrėjų, egzistuoja didelė tikimybė, kad atrinkus būtent šios išvaizdos žvaigždes, galėjo būti siekiama sukurti simbolinę sąsają tarp sausumos plėšrūno ir jūros būtybių. Vis dėlto, tyrėjai toliau analizuoja kiekvieną žvaigždę atskirai, kad galutinai patvirtintų, jog visos jos priklauso tai pačiai Nidorellia armata rūšiai.
Jaguarų ir karo motyvai
Greta jūrų žvaigždžių aptikti jaguaro kaulai dar labiau patvirtina karo kulto užuominas. Jaguaras actekams reiškė galingą mitinį kovotoją, o jaguaro karys (ocelotl) buvo elitinis klano narys. Manoma, kad tokios aukos turėjo įtikti karo dievybėms ir užtikrinti sėkmę ateinančiose kovose.
Šis radinys unikalus dėl dviejų priežasčių. Pirma, naujai aptiktas jūrų žvaigždžių aukų skaičius (164) yra didžiausias, užfiksuotas Meksikoje. Antra, tokia daugybė jūros organizmų parodo, kaip actekai stengėsi įtraukti visą pasaulio grožį ir mistiką į savo ritualus – nuo drėgnųjų pakrančių, jūrų gėrybių iki kalnų plėšrūnų simbolikos. Tokios apeigos liudija apie kompleksinį actekų tikėjimą, kuriame dangiškieji, žemiškieji ir vandenų pasaulio elementai susijungė į vientisą kosmologinę sistemą.
Archeologijos ir istorijos tyrinėtojams šis atradimas – tai unikali galimybė giliau suprasti aktualesnius klausimus apie actekų pasaulėvoką, religinį gyvenimą ir karo kultą. Ateityje nuodugni šio altoriaus analizė bei rastų liekanų tyrimai, tikėtina, dar labiau praplės žinias apie vieną iš didingiausių senovės Meksikos civilizacijų.
Be to, atskleidžiama, kad rastas altorius buvo skirtas ir dvipusiam dievui Huehueteotl-Xiuhtecuhtli, kuris actekų panteone įkūnija tiek ugnies ir vandens, tiek žemdirbystės ir karo sferas. Kaip rodo Instituto paskelbti duomenys, aplink akmeninį altorių išdėstytos maždaug 160 jūrų žvaigždžių (Nidorellia armata, dar vadinamų „šokoladinių traškučių žvaigždėmis“) liekanų buvo aptiktos 2019 m. – tuomet archeologai iš pradžių aptiko mažus baltus akmenukus, kurie vėliau paaiškėjo esant jūrų žvaigždžių kaulinėmis struktūromis. Ši aukojimo vieta iki šiol yra didžiausias vienu metu rastas jūrų žvaigždžių telkinys Meksikoje, o maždaug 80 procentų kasinėjant tirto sluoksnio sudarė būtent šių jūrų organizmų liekanos.
Archeologų teigimu, jaguaro, kuriam priklausė rastas skeletas, oda raštu primena šokoladinių traškučių jūrų žvaigždžių dėmes, tad galbūt dėl to sąmoningai buvo pasirinktos būtent šios rūšies jūrų žvaigždės. Templo Mayor iškilus aplink 1325 m., o Ahuizotlo valdymo laikais (1486–1502) pasiekus aukštumas, galinga actekų imperija sugebėjo atgabenti egzotinių jūros organizmų iš daugiau nei 300 kilometrų nutolusių pakrančių. Remiantis tyrėjų aiškinimu, tuometiniai valdovai, ypač minėtasis Ahuizotlis, užtikrino įspūdingas karines kampanijas, užkariaudami vis tolimesnes žemes, o egzotinės jūrų grožybės Tenočtitlane buvo garbinamos kaip šventi reliktai. Šiuo metu mokslininkai kruopščiai renka ir mikroskopiškai tiria visas rastas jūrų žvaigždes, koralų gabalėlius bei kitus aukojimo komponentus, siekdami galutinai išsiaiškinti, ar altoriuje aptikta tik viena jūrų žvaigždžių rūšis ir kokią tiksliai simbolinę prasmę turėjo ši neįprasta sausumos plėšrūno bei jūrų faunos dermė.