„Kad Dievas būtų viskas visame kame“ – toks Pauliaus žodis randamas Pirmame laiške korintiečiams (1 Kor 15,28) ir nurodo į galutinę išsipildymo akimirką, kai visa kūrinija bei istorija bus grąžinta į tobulą dermę su Kūrėju. Ši frazė atliepia eschatologinę (su pasaulio pabaiga ir užbaiga susijusią) viziją, kurioje kiekvienas buvimo aspektas ir kiekvienas santykis bus persmelktas dieviškąja tikrove. Tai reiškia, kad visos priešpriešos, blogis ir atskirumas, egzistuojantys dabartinėje tikrovėje, galų gale turės užleisti vietą naujai pilnatvei, kur Viešpaties meilė bei tiesa galutinai triumfuos.
Ši ištrauka parašyta kontekste, kur Paulius aiškina apie mirusiųjų prisikėlimą, Kristaus pergalę prieš mirtį ir pabaigoje sugrįžtančią tvarką. Jis pasakoja, kad Sūnui (Kristui) bus pavaldūs visi priešai, įskaitant pačią mirtį, o galiausiai pats Kristus atiduos visa, kas jam pavaldus, Tėvui. Tokiu būdu atsiskleis tobula santarvė tarp Dievo ir kūrinijos. Sąvoka „viskas visame kame“ perteikia paveikslą, kad nebėra nieko, kas galėtų egzistuoti atskirai nuo Dievo meilės. Anot šv. Augustino, kiekviena širdis randa ramybę tik sugrįžusi pas Dievą, o ši Pauliaus frazė rodo akimirką, kai visa realybė patiria tokį sugrįžimą.
„Viskas visame kame“ taip pat galima suvokti kaip tikėjimo pažado išraišką: blogis neturės paskutinio žodžio, bet kiekviena kūrinijos dalelė bus atnaujinta meilės pilnatvėje. Tai nereiškia, kad žmogus praras asmeninę tapatybę – atvirkščiai, kiekvienas laisvai atsigręš į Kūrėją. Pauliaus laiškuose neretai pabrėžiama, kad visa, kas geriausia, ateina iš Dievo, todėl Jo buvimas „visame kame“ reiškia nepaliaujamą gyvenimo, džiaugsmo ir išganymo šaltinį. Visa, kas dabar regima kaip susiskaldę, netobula, galiausiai taps dalimi vieno, didingo Dievo plano, kurio kulminacija – Kristaus pergalė ir suvienijimas su Tėvu.
Ši žinia suteikia viltį, kad net tuomet, kai pasaulyje susiduriame su chaotiškais įvykiais, neteisybe ar skausmu, galutinė istorijos kryptis – ne pralaimėjimas ar sunaikinimas, o nauja pradžia. Krikščioniška viltis kviečia žvelgti giliau už dabartines kančias ir atrasti, jog dieviškasis sumanymas veda į vidinį bei galutinį pasaulio atnaujinimą, kur Meilė taps vienintele, visa aprėpiančia jėga. Taip laiške korintiečiams atsiveria troškimas ne vien teologiškai suvokti, kas bus pabaigoje, bet jau dabar įsilieti į Kristaus pergalę – per tikėjimą, viltį, meilę ir kasdienį atsidavimą Evangelijai. Kai visa bus sugrąžinta į Dievą, neliks net užuominos apie blogį, o gyvenimas pulsuos neblėstančia šviesa. Tokia yra didi vizija, sutalpinta paprastoje, tačiau gilioje Pauliaus frazėje: „viskas visame kame.“