Janas ir Jambresas yra vardai, siejami su Egipto magais, kurie priešinosi Mozei. Jų kilmė nėra aiškiai atskleista Senajame Testamente, tačiau jų veikla užsimenama įvairiuose religiniuose tekstuose, įskaitant Naująjį Testamentą, žydų tradicijas ir apokrifinę literatūrą.
Paminėjimas Biblijoje
Tiesioginė nuoroda į Janą ir Jambresą randama 2 Timotiejui 3:8, kur apaštalas Paulius rašo:
„Kaip Janas ir Jambresas priešinosi Mozei, taip ir šie žmonės priešinasi tiesai, būdami sugedusio proto ir netikėjime atmesti.“
Nors Senajame Testamente jų vardai nepateikiami, Egipto magai, kurie bandė pakartoti Mozės stebuklus, aprašyti Išėjimo knygoje. Jie sugebėjo paversti lazdas gyvatėmis (Iš 7:11-12), vandenį krauju (Iš 7:22) ir sukelti varlių antplūdį (Iš 8:7), tačiau nesugebėjo atkartoti kitų rykščių (Iš 8:18-19). Tai rodo jų galios ribotumą.
Žydų ir krikščionių tradicijos
Jų vardai atsiranda įvairiuose judaizmo šaltiniuose. Talmude (Menahot 85a) jie minimi kaip Egipto burtininkai, kurie lydėjo izraelitus išėjimo metu, bet vėliau sukėlė nesutarimus. Midrašuose pasakojama, kad jie buvo faraono patikėtiniai, kurie bandė įrodyti, jog Mozės stebuklai nėra dieviškos kilmės.
Ankstyvieji krikščionių raštai taip pat mini jų vardus. Origenas, trečiojo amžiaus teologas, nurodė, kad egzistavo „Jano ir Jambresio knyga“, kuri plačiai skaitoma, bet neišliko iki šių dienų.
Gnostiniai ir pagoniški šaltiniai
Gnostikų tekstuose jie vaizduojami kaip galingi burtininkai, turėję prieigą prie paslaptingų jėgų. Kai kuriuose pagoniškuose šaltiniuose jų vardai tapo sinonimu žmonėms, kurie naudojasi magija siekdami savo tikslų.
Jų veikla rodo senovėje egzistavusią tikėjimo ir magijos kovą. Mozės istorijoje jie simbolizuoja žmogišką išdidumą, kuris negali atsilaikyti prieš dieviškąją galią. Jie buvo priversti pripažinti savo bejėgiškumą prieš tikrąją Dievo jėgą.
Janas ir Jambresas įsitvirtino religinėje tradicijoje kaip Mozei besipriešinę burtininkai. Jų paminėjimas Naujojo Testamento laiške rodo, kad jie tapo netikros išminties pavyzdžiu. Istorija apie juos primena, kad tiesa galiausiai nugali net ir stipriausius priešininkus.