Šventojo Rašto skaitymas yra ne tik informacijos paieška ar intelektualinis užsiėmimas, bet pirmiausia – dvasinis procesas, kuriame tikintysis susitinka su Dievu. Skaitymas turėtų vykti Dvasioje, kuri ir įkvėpė Šventąjį Raštą. Tik per Šventąją Dvasią žmogus gali suprasti Rašto žodžius ne tik intelektu, bet ir širdimi, kad jie taptų jo gyvenimo dalimi. Todėl prieš pradedant skaityti Bibliją, svarbu skirti akimirką maldai, kviečiant Šventąją Dvasią atverti protą ir širdį Dievo Žodžiui.
Biblijos skaitymas nėra tik techninis uždavinys, todėl nėra universalaus atsakymo, kiek daug ar kaip dažnai reikia skaityti. Šventasis Raštas – tai Dievo Žodis, kviečiantis į dialogą, todėl skaitymo intensyvumas ir laikas priklauso nuo kiekvieno žmogaus dvasinės kelionės. Panašiai kaip santykiai su artimaisiais negali būti ribojami laiko ar kiekybės taisyklėmis, taip ir santykis su Dievu turėtų būti laisvas, kupinas atvirumo ir nuoširdumo.
Bažnyčia ragina kasdien skirti laiko Dievo Žodžiui, nes jis yra lyg dvasinis maistas, kuris maitina tikinčiojo gyvenimą ir padeda atrasti prasmę. Kasdieninis Šventojo Rašto skaitymas leidžia nuolat palaikyti ryšį su Dievu, suteikia įkvėpimo, paguodos ir stiprybės kasdienybėje. Net jei tai tik keletas eilučių ar viena trumpa psalmė, šis susitikimas su Dievu per Raštą praturtina žmogaus gyvenimą ir padeda formuoti dvasinį požiūrį į pasaulį.
Kalbant apie tai, kiek daug skaityti, svarbu suprasti, kad svarbiausia yra ne kiekis, o kokybė. Geriau perskaityti kelias eilutes ir įsigilinti į jų prasmę, nei greitai perskaityti ilgą tekstą, neleidžiant jam įsišaknyti širdyje. Bažnyčia taip pat skatina skaityti Raštą pagal liturginius metus – pavyzdžiui, sekmadieniais išklausant skaitinius Mišiose ir grįžtant prie jų asmeninėje maldoje. Tokiu būdu Šventasis Raštas tampa suderintas su bendruomeniniu Bažnyčios gyvenimu.
Kai kuriems gali būti naudinga taikyti struktūruotą Biblijos skaitymo planą, pavyzdžiui, kasdien perskaitant tam tikrą skaičių eilučių ar skyrių, siekiant nuosekliai perskaityti visą Bibliją. Kitiems labiau tinka spontaniškas metodas, kai pasirenkami tam tikri skaitiniai pagal gyvenimo situaciją ar dvasinius poreikius. Kad ir koks būtų metodas, svarbu, kad skaitymas būtų maldingas ir sąmoningas, o ne tiesiog formalus uždavinys.
Šventasis Raštas – tai gyvas Dievo Žodis, kuris kalba kiekvienam žmogui. Kiekvienas jo skaitymas gali atnešti naujų įžvalgų, net jei tai yra eilutės, skaitytos jau daugybę kartų. Todėl svarbiausia yra nuolat sugrįžti prie Biblijos, leisti Dievui kalbėti į širdį ir būti pasirengusiam priimti tai, ką Jis nori pasakyti. Šis dialogas su Dievu, užmegztas per Jo Žodį, tampa ne tik dvasinio gyvenimo pagrindu, bet ir kelrode šviesa, vedančia per gyvenimo iššūkius.