Dianetika yra L. Ron Hubbardo sukurta filosofija, pristatyta kaip metodas, leidžiantis suprasti žmogaus protą ir jo veikimą. Šis požiūris buvo išsamiai aprašytas 1950 metais išleistoje knygoje „Dianetika: šiuolaikinio proto mokslo kūrimas“. Dianetika grindžiama idėja, kad žmogaus protą galima suskirstyti į dvi dalis – analitinį ir reaktyvųjį. Analitinis protas apibūdinamas kaip racionalus, sprendimus priimantis mechanizmas, o reaktyvusis protas yra atsakingas už nevalingas reakcijas į skausmingus ar stresinius įvykius.
Hubbardo teigimu, reaktyvusis protas kaupia vadinamąsias engramas – negatyvių emocinių ar fizinių išgyvenimų pėdsakus, kurie lieka pasąmonėje ir veikia asmens elgesį bei emocinę būseną. Engramos yra laikomos pagrindine žmogaus psichologinių problemų ir emocinių sunkumų priežastimi. Dianetikos tikslas yra identifikuoti ir pašalinti šias engramas, siekiant išlaisvinti žmogų nuo jų neigiamo poveikio.
Dianetikos metodai remiasi audito procesu, kuris apima dvasinį ir psichologinį darbą su žmogumi. Auditorius, vadinamas šį procesą vedantis asmuo, naudoja specialiai sukurtus klausimus ir technikas, kad padėtų žmogui prisiminti ir analizuoti traumuojančias patirtis. Per šį procesą žmogus turi galimybę „pergyventi“ praeities įvykius, geriau juos suprasti ir neutralizuoti jų poveikį. Tikima, kad pašalinus visas engramas, žmogus pasiekia „kliruotės“ būseną – būseną, kai reaktyvusis protas nebeturi įtakos analitiniam protui.
Dianetika taip pat yra susijusi su kūno ir proto sąveika. Hubbardo filosofijoje teigiama, kad fizinės ligos ir psichologinės problemos yra glaudžiai susijusios. Engramos, esančios pasąmonėje, gali sukelti fizinius negalavimus ar sustiprinti jau esamus skausmus. Audito proceso metu bandoma ne tik spręsti emocines problemas, bet ir pagerinti fizinę savijautą, atskleidžiant pasąmonėje slypinčius streso šaltinius.
Dianetikos idėjos tapo pagrindu scientologijos religijai, kurią Hubbardo pasekėjai sukūrė 1953 metais. Scientologija išplėtė dianetikos principus, įtraukusi dvasinius ir teologinius elementus. Dianetika ir scientologija dalijasi pagrindine filosofija apie žmogaus protą ir jo potencialą, tačiau scientologija apima ir dvasinį žmogaus tobulėjimą bei ryšį su aukštesnėmis jėgomis.
Dianetikos idėjos ir praktikos susilaukė tiek palaikymo, tiek kritikos. Palaikytojai teigia, kad metodas padeda žmonėms spręsti emocines problemas ir gerina jų gyvenimo kokybę. Tačiau kritikai abejoja šių metodų moksliniu pagrįstumu ir jų veiksmingumu. Kai kurie mokslininkai ir psichologai nurodo, kad dianetikos teiginiai neturi patikimo empirinio pagrindo ir kai kuriais atvejais gali sukelti daugiau žalos nei naudos.
Dianetika, nors ir sulaukė reikšmingo dėmesio bei pasekėjų, buvo ir yra plačiai kritikuojama tiek mokslinėje, tiek visuomeninėje sferoje. Kritika apima jos metodų pagrįstumą, efektyvumą, etinį pagrindą ir potencialią žalą, kurią ji gali sukelti.
Viena pagrindinių kritikos sričių yra metodų mokslinis pagrįstumas. L. Ronas Hubbardas savo filosofiją pristatė kaip „proto mokslą“, tačiau dauguma mokslininkų ir psichologų teigia, kad dianetika neturi mokslinių pagrindų. Nors ji teigia siūlanti būdą pašalinti emocines ir psichologines problemas per audito procesą, nėra pakankamai patikimų empirinių tyrimų, kurie įrodytų metodo efektyvumą. Engramų, kaip neigiamų išgyvenimų pėdsakų, egzistavimas nebuvo patvirtintas jokiais neurologiniais ar psichologiniais tyrimais. Dėl to daug specialistų laiko dianetiką pseudomokslu.
Kritika taip pat nukreipta į tai, kad dianetika ir jos metodai gali būti potencialiai žalingi žmonėms, turintiems rimtų psichologinių ar emocinių sutrikimų. Kadangi dianetikos praktika dažnai atmeta tradicinę psichologinę ar psichiatrijos pagalbą, kai kurie žmonės, besiremiantys vien dianetika, gali negauti reikalingo gydymo. Audito procesas, kurio metu žmogus turi „pergyventi“ traumuojančius įvykius, kai kuriais atvejais gali sustiprinti emocinį skausmą ar traumas, o ne padėti jų atsikratyti.
Dianetika susidūrė ir su etinėmis problemomis, susijusiomis su auditoriaus ir asmens santykiu. Kritikai nurodo, kad audito proceso metu žmogus gali būti priverstas atskleisti itin asmenišką ir jautrią informaciją, kuri gali būti netinkamai naudojama. Be to, kai kurie asmenys, patyrę šį procesą, pranešė apie manipuliaciją, spaudimą arba netinkamą elgesį.
Dianetika yra glaudžiai susijusi su scientologijos religija, kuri pati sulaukė daug kritikos dėl autoritarinės struktūros, finansinių reikalavimų pasekėjams ir tariamų piktnaudžiavimo atvejų. Kadangi scientologija dažnai skatina aktyvų dianetikos naudojimą ir skleidimą, kritika šiai religijai dažnai persikelia ir į dianetiką kaip metodą.
Kitas svarbus kritikos aspektas yra finansiniai klausimai. Dianetika ir scientologija, kaip jos išplėstinė forma, neretai siejamos su didelėmis finansinėmis išlaidomis, kurias asmenys turi patirti dalyvaudami audito sesijose ar įsigydami Hubbardo raštus. Kai kurie buvę pasekėjai nurodė, kad buvo finansiškai išnaudojami ir priversti investuoti dideles sumas į judėjimą.
Dianetika buvo apkaltinta ir skatinanti nerealius lūkesčius. Ji pristatoma kaip būdas pasiekti „kliruotės“ būseną, kurią Hubbardas apibūdino kaip laisvę nuo reaktyvaus proto įtakos. Tačiau buvę pasekėjai ir kritikai teigia, kad ši būsena dažnai nepasiekiama, o žmonės yra skatinami investuoti dar daugiau laiko ir pinigų, tikintis rezultatų.