Fundamentalizmas – tai sąvoka, naudojama apibūdinti tam tikrą religinės ar ideologinės krypties interpretaciją, kuriai būdingas griežtas ir pažodinis šventųjų tekstų ar pagrindinių doktrinų laikymasis. Šis terminas dažniausiai siejamas su religija, tačiau jis taip pat gali būti taikomas politinėms, socialinėms ar kultūrinėms ideologijoms, kurios reikalauja grįžti prie pagrindinių principų ir laikytis jų be kompromisų.
Terminas „fundamentalizmas“ pirmą kartą pasirodė XX a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, apibūdinant protestantų judėjimą, kuris siekė ginti tradicinį krikščionybės mokymą nuo modernizmo įtakos. Šis judėjimas rėmėsi „penkiomis pagrindinėmis tiesomis“, kurios apėmė Biblijos neklystamumą, Kristaus dieviškumą, Jo stebuklus, mirtį už žmonijos nuodėmes ir fizinį prisikėlimą. Protestantų fundamentalistai griežtai priešinosi bet kokiems šių doktrinų kompromisams ir moderniam biblinės kritikos požiūriui.
Religinis fundamentalizmas pasireiškia įvairiose tradicijose. Islamo fundamentalistai, pavyzdžiui, siekia laikytis Koraną ir pranašo Mahometo mokymus pažodžiui, dažnai prieštaraudami modernioms reformoms ar Vakarų kultūros įtakai. Judaizme ortodoksinės grupės, kurios griežtai laikosi Toros įstatymų, taip pat gali būti apibūdinamos kaip fundamentalistinės. Panašūs judėjimai egzistuoja induizme, budizme ir kitose religijose, kuriose akcentuojama tradicijos, ritualų ir moralinių normų išlaikymo svarba.
Fundamentalistai paprastai siekia išlaikyti savo tikėjimo grynumą ir atmeta viską, kas, jų manymu, prieštarauja šventųjų tekstų mokymui ar tradicijai. Jie dažnai mato save kaip pasipriešinimo jėgą modernizmui, sekuliarizacijai arba kitiems veiksniams, kurie, jų manymu, kelia grėsmę jų vertybėms ir įsitikinimams. Šis požiūris dažnai reiškiasi griežta moraline laikysena, konservatyviais socialiniais ir politiniais sprendimais bei aktyviu pasipriešinimu bet kokioms reformoms, kurios galėtų pakeisti jų suvokiamą „teisingą kelią“.
Fundamentalizmas nėra vien religinis reiškinys. Politinis fundamentalizmas, pavyzdžiui, pasireiškia judėjimuose, kurie reikalauja grįžti prie pirminių tam tikros ideologijos ar politinės sistemos principų, atsisakant kompromisų su šiuolaikinėmis realijomis. Pavyzdžiui, kai kurie marksistų ar nacionalistų judėjimai siekia griežto savo ideologinių principų laikymosi.
Fundamentalizmas gali būti vertinamas ir kaip atsakas į socialines, kultūrines ar ekonomines permainas. Modernėjant visuomenei, daug žmonių jaučia vertybių ir tradicijų praradimą, todėl fundamentalistinės grupės siūlo grįžti prie tariamai „gryno“ ir „teisingo“ gyvenimo būdo, kuris, jų manymu, yra atsakas į moralinį ir dvasinį nuosmukį.
Nepaisant savo dvasinio ir socialinio tikslo, fundamentalizmas dažnai sulaukia kritikos dėl savo uždarumo, nepakantumo kitokioms nuomonėms ir, kai kuriais atvejais, dėl radikalumo, kuris gali peraugti į smurtinius veiksmus. Tai ypač akivaizdu teroristinių organizacijų, siekiančių savo tikslų religinio ar ideologinio fundamentalizmo pagrindu, veikloje.
Fundamentalizmo fenomenas atskleidžia žmogaus troškimą rasti stabilumą ir aiškumą greitai besikeičiančiame pasaulyje. Tačiau jis taip pat kelia iššūkių, susijusių su tolerancija, dialogu ir taikiu sugyvenimu visuomenėje, kurioje egzistuoja įvairios pasaulėžiūros. Šiuolaikinis fundamentalizmo tyrimas padeda geriau suprasti, kaip žmonės reaguoja į globalizacijos, modernizacijos ir kultūrinių pokyčių keliamus iššūkius.