„Daodedzing“ (taip pat žinomas kaip „Tao Te Ching“) yra senovinis kinų filosofijos ir religijos tekstas, priskiriamas legendiniam mąstytojui Laozi (Lao Dze). Šis traktatas yra vienas iš pagrindinių daoizmo filosofinių pagrindų ir taip pat daro įtaką kinų kultūrai, poezijai, politikai ir netgi įvairioms religijoms. Teksto pavadinimas reiškia „Kelio ir dorybės knyga“ (dao – „Kelias“, de – „dorybė“, jing – „knyga“ arba „klasika“).
Manoma, kad „Daodedzing“ buvo parašytas VI a. pr. Kr., tačiau jo kilmė išlieka miglota. Legenda pasakoja, kad Laozi, būdamas nusivylęs politine situacija ir norėdamas pasitraukti į gamtos harmoniją, palikdamas civilizaciją, sustojo prie pasienio sargybos ir ten buvo paprašytas užrašyti savo išmintį. Taip esą atsirado „Daodedzing“.
Tekste aprašoma dao (Kelias) kaip visatos prigimtis ir tvarka, taip pat pateikiamos praktinės įžvalgos apie gyvenimą, harmoniją, lyderystę ir dorybę. Šis traktatas remiasi idėjomis, kaip gyventi harmonijoje su pasauliu ir savimi, pabrėžia veiksmo be prievartos (wu wei) svarbą, natūralumą ir paprastumą.
„Daodedzing“ naudojamas kaip pagrindinis daoizmo religinis ir filosofinis tekstas. Jis dažnai skaitomas meditacijai, dvasiniam ugdymui ir gyvenimo gairėms. Be daoizmo, jo idėjos taip pat darė įtaką budizmui, konfucianizmui ir kitoms Rytų minties tradicijoms. Teksto įžvalgos apie lyderystę ir paprastumą daro jį aktualų ir šiandienos pasaulyje, ypač kalbant apie asmeninę savireguliaciją, minimalizmą ir natūralų gyvenimo būdą.
10 svarbiausių „Daodedzing“ citatų
- „Kelias, kurį galima apibūdinti žodžiais, nėra amžinasis Kelias. Vardas, kurį galima įvardyti, nėra amžinasis vardas.“
(Pirmoji eilutė, pabrėžianti dao neapibrėžtumą ir nepažinumą.) - „Tas, kuris žino, kad pakanka, yra turtingas.“
(Pabrėžiama kuklumo ir pasitenkinimo svarba.) - „Darydamas mažiau, žmogus pasiekia daugiau.“
(Apie veiksmingumo be prievartos principą – wu wei.) - „Minkštumas nugali kietumą. Lankstumas nugali stiprumą.“
(Natūralios jėgos ir prisitaikymo svarba.) - „Jei nenorėsi valdyti žmonių, jie patys save valdys.“
(Apie neregimą valdžios ir lyderystės galią.) - „Turtų ir šlovės siekimas veda į nelaimes. Pasitenkinimas tuo, ką turi, atneša ramybę.“
(Apie perteklinio troškimo pavojus.) - „Gera kelionė palieka jokio pėdsako. Geri žodžiai neturi ginčo.“
(Apie harmoniją su pasauliu ir kitais.) - „Tas, kuris myli pasaulį taip, kaip myli save, pasauliui gali būti patikėtas.“
(Apie užuojautą ir atsakomybę.) - „Didelė valstybė turėtų būti kaip maža upė, tekanti tyliai ir nepastebimai.“
(Lyderystės ir subtilumo analogija.) - „Žinios yra turtas, bet išmintis slypi ne žiniose, o paprastume.“
(Apie skirtumą tarp mokymosi ir tikrojo suvokimo.)