Marijos apsireiškimo sindromas yra psichologinis reiškinys, pasireiškiantis asmenims, kurie teigia patyrę Švč. Mergelės Marijos viziją arba suvokę jos buvimą per regėjimą, girdimą balsą ar kitokį jausminį įspūdį. Šis sindromas glaudžiai susijęs su religinėmis patirtimis, dažnai įvykstančiomis šventose vietose, pavyzdžiui, Lurde, Fatimoje ar Medžiugorjėje, tačiau jis gali pasireikšti ir asmeniškai, nepriklausomai nuo geografinių ar kultūrinių aplinkybių.
Pirmasis šio sindromo paminėjimas siejamas su atvejais, kai žmonės, dažniausiai stipriai tikintys, teigia matę Švč. Mergelę arba gavę ypatingą dvasinę žinią. Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia staiga ir sukelia gilius emocinius bei dvasinius išgyvenimus. Tokie žmonės dažnai pradeda jausti stiprią pareigą dalytis gauta žinia, skatinti maldą ar atgailą, o kai kuriais atvejais jų elgesys gali tapti netradicinis ar sunkiai suprantamas aplinkiniams.
Psichologai aiškina, kad Marijos apsireiškimo sindromas gali būti susijęs su įvairiais veiksniais. Vienas jų yra stiprus emocinis jautrumas ir religinis įsitraukimas. Žmonės, kurie intensyviai meldžiasi, apmąsto religinį gyvenimą ar lankosi šventose vietose, gali būti paveikti stipraus simbolinio ir emocinio poveikio. Psichinė būsena, stipriai susieta su tikėjimu ir dvasinėmis paieškomis, gali tapti pagrindu, dėl kurio atsiranda vizijos ar kitokie dvasiniai įspūdžiai. Kai kuriems žmonėms tai gali būti susiję su pasąmonės reakcija į asmeninius išgyvenimus ar vidinius konfliktus.
Religiniu požiūriu, apsireiškimai laikomi Dievo malonės pasireiškimu, kurio tikslas – paskatinti tikėjimą, moralinį atsinaujinimą ar dvasinį artumą Dievui. Bažnyčia apsireiškimus vertina atsargiai, siekdama atskirti tikrus dvasinius reiškinius nuo galimų psichologinių ar natūralių priežasčių. Yra žinoma, kad kai kurie apsireiškimai buvo pripažinti autentiškais, remiantis jų turiniu, pasekmėmis ir atitiktimi krikščioniškam tikėjimui. Pavyzdžiui, Švč. Mergelės Marijos pasirodymas Fatimoje buvo oficialiai pripažintas ir įtrauktas į Bažnyčios tradiciją, nes ten pasireiškę regėjimai buvo susiję su stipria maldos ir atgailos žinia.
Marijos apsireiškimo sindromą dažnai lydi gili dvasinė transformacija. Žmonės, patyrę tokį reiškinį, dažnai praneša apie padidėjusį tikėjimą, atsidavimą maldai ir stipresnį siekį tarnauti bendruomenei. Tokie dvasiniai išgyvenimai tampa jų gyvenimo centru, įprasmina jų veiklą ir santykį su kitais. Kartais tai lemia reikšmingus pokyčius jų gyvenime – nuo kasdienių įpročių iki gyvenimo krypties pasirinkimo.
Teologiniu požiūriu Marijos apsireiškimo sindromas kelia klausimus apie dvasines ir psichologines patirties ribas. Kiekvienas apsireiškimas gali būti traktuojamas kaip Dievo veikimo ženklas, bet jis taip pat atspindi žmogaus gebėjimą suvokti ir interpretuoti dvasinę tikrovę. Daugelyje šventųjų raštų pabrėžiama, kad Dievas pasirodo žmogui per įvairias formas ir ženklus, atitinkančius jo poreikius ir gebėjimą suprasti. Psalmyne rašoma: „Viešpats arti tų, kurie šaukiasi Jo iš tyros širdies.“ Šis teiginys gali paaiškinti, kodėl apsireiškimai dažnai įvyksta žmonėms, turintiems gilų ryšį su tikėjimu.
Marijos apsireiškimo sindromo medicininė priežiūra paprastai siekia užtikrinti, kad žmogus išgyventų savo patirtį sveikai ir be neigiamo poveikio kasdieniam gyvenimui. Kai kuriais atvejais gali prireikti psichologo ar dvasininko pagalbos, siekiant geriau suprasti ir integruoti šią patirtį į savo gyvenimą. Svarbiausia yra atskirti dvasinį įkvėpimą nuo galimų psichinių sutrikimų, kurie kartais gali būti susiję su šiuo reiškiniu.
Marijos apsireiškimo sindromas yra sudėtingas reiškinys, kuris atskleidžia žmogaus dvasinės patirties subtilybes. Jis rodo, kaip glaudžiai tikėjimas, psichologija ir kultūra gali veikti žmogaus suvokimą ir elgesį. Per tokias patirtis žmonės gali giliau pažinti ne tik tikėjimo esmę, bet ir savo pačių vidinius troškimus bei kovas. Kaip rašoma Luko evangelijoje: „Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, mano Gelbėtoju.“ Šie žodžiai primena, kad dvasiniai išgyvenimai, net jei kartais ir nepaaiškinami, gali būti tiltas į Dievo pažinimą ir Jo malonės patyrimą.