„Centesimus Annus“ yra socialinės doktrinos enciklika, paskelbta popiežiaus Jono Pauliaus II 1991 metais, minint šimtą metų nuo Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ paskelbimo. Šiame dokumente aptariami šiuolaikinės visuomenės iššūkiai, pabrėžiant žmogaus orumo, ekonominės laisvės ir solidarumo principų reikšmę.
Enciklika susitelkia į darbo ir kapitalo santykį, aiškindama jų tarpusavio priklausomybę. Darbas laikomas esminiu žmogaus veiklos aspektu, kuris prisideda prie kūrinijos tobulinimo. Popiežius pabrėžia, kad žmogus savo darbu ne tik užsitikrina pragyvenimą, bet ir prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo. Enciklikoje minima, jog ekonominės sistemos turėtų būti orientuotos į žmogų kaip centrą, o ne vien į pelno siekį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę užtikrinti darbo sąlygas, kurios leistų žmogui vystytis tiek profesiniu, tiek asmeniniu lygmeniu.
Dokumente analizuojama, kaip kapitalizmas ir socializmas veikia žmogaus gyvenimą ir visuomenę. Jonas Paulius II kritikuoja tiek vieną, tiek kitą sistemą, kai jos praranda pusiausvyrą ir žmogaus orumo sampratą. Kapitalizmo sistemoje svarstoma apie pavojų, kai ekonominiai interesai tampa dominuojantys, ignoruojant moralines ir socialines vertybes. Socializme akcentuojama, kad kolektyvinis nuosavybės modelis dažnai ignoruoja individualią žmogaus iniciatyvą ir atsakomybę. Popiežius teigia, jog teisinga ekonominė sistema turėtų būti grindžiama solidarumu, subsidiarumu ir atsakomybe už bendrąjį gėrį.
„Centesimus Annus“ skatina kritiškai permąstyti vartotojiškos visuomenės vertybes. Enciklikoje iškeliama idėja, kad materialiniai turtai neturėtų būti laikomi gyvenimo tikslu, nes jie neatneša tikrosios pilnatvės. Vietoj to siūloma atsižvelgti į dvasinius poreikius ir atsakomybę už gamtos išteklių naudojimą. Dokumente rašoma, jog „žmogus privalo ugdyti jautrumą kūrinijai kaip Dievo dovanai“ ir pripažinti, jog ekonominiai sprendimai turi ilgalaikį poveikį aplinkai.
Enciklikoje cituojama Leono XIII „Rerum Novarum“, siekiant išryškinti, kaip Bažnyčios socialinė doktrina išlieka aktuali, nepaisant laiko ir istorinių pokyčių. Jonas Paulius II pabrėžia, jog socialinės problemos, iškeltos XIX amžiuje, išlieka svarbios ir šiandien, nors jos įgavo naujas formas. Pvz., darbo sąlygų klausimai dabar apima globalizacijos ir technologinės pažangos aspektus. Šioje perspektyvoje Bažnyčios mokymas siūlo moralinius orientyrus, kurie padeda spręsti naujus iššūkius.
Dokumente išryškinamas moralės ir politikos santykis. Popiežius teigia, kad politika turėtų būti tarnystė žmogui, o ne priemonė siekti asmeninių ar grupinių interesų. Pabrėžiama, jog politinės institucijos turi atsižvelgti į visuomenės moralinį pagrindą ir siekti teisingumo. Enciklikoje nurodoma, kad krikščionių bendruomenės turėtų aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime, skatindamos atsakingą ir teisingą valdymą.
„Centesimus Annus“ kviečia krikščionis ir visus geros valios žmones atpažinti žmogaus orumą kaip pagrindinį moralinį principą. Dokumente išdėstoma, kad tikros pažangos matas yra ne technologinė ar ekonominė plėtra, bet tai, kaip ji tarnauja žmogaus gėriui. Bažnyčios socialinė doktrina, kaip aiškinama enciklikoje, nėra tik teorinių principų rinkinys, bet praktinis vadovas, kuris padeda įgyvendinti moralines vertybes visuomenėje. Tokia perspektyva kviečia nuolat atnaujinti pastangas kurti teisingą ir harmoningą pasaulį.
10 reikšmingų frazių ar minčių iš Jono Pauliaus II enciklikos „Centesimus Annus“:
- „Darbas yra ne tik priemonė užsidirbti pragyvenimui, bet ir būdas žmogui įgyvendinti save, tobulinti kūriniją ir bendradarbiauti su Dievu jo kūrybos darbe.“
- „Žmogus yra ekonominės veiklos centras ir tikslas, o ne jos priemonė. Ekonominiai procesai turi būti tarnystės žmogui išraiška.“
- „Laisvė be moralės ir atsakomybės praranda savo prasmę ir virsta savivalės įrankiu.“
- „Kapitalizmas, kuris nėra saistomas moralės, gali tapti savanaudiškumo ir godumo sistema, ignoruojančia žmogaus orumą.“
- „Turtų sukūrimas nėra blogis savaime, tačiau būtina, kad jie būtų naudojami siekiant bendrojo gėrio ir padedant skurstantiems.“
- „Solidarumas nėra vien jausmas, bet nuolatinė valia rūpintis visų žmonių gerove, ypač silpnųjų ir vargšų.“
- „Teisinga ekonominė sistema turi būti grindžiama solidarumo ir subsidiarumo principais, leidžiančiais žmogui veikti atsakingai ir laisvai.“
- „Vartotojiška visuomenė iškelia materialines vertybes aukščiau už dvasines, tačiau žmogus negali rasti tikros laimės vien tik daiktuose.“
- „Politika turi būti tarnystė, o ne galios siekis. Ji turėtų padėti kurti visuomenę, kurioje kiekvieno asmens orumas yra gerbiamas.“
- „Krikščionys turi būti pasaulio druska, skleidžiantys moralines vertybes ir dalyvaujantys visuomenės atnaujinime, grindžiamame tiesa, teisingumu ir meile.“