Kibla islame yra kryptis, į kurią musulmonai atsigręžia atlikdami maldą (salat). Ši kryptis nukreipta į Kaabą – šventąjį statinį, esantį Mekos mieste, Saudo Arabijoje. Kiblos nustatymas ir laikymasis yra esminė islamiškos maldos praktikos dalis, simbolizuojanti vienybę ir tikėjimo susitelkimą į Dievą (Allah).
Pradžioje, pagal ankstyvuosius islamo tekstus, musulmonų kibla buvo nukreipta į Jeruzalę. Tai truko iki maždaug 624 metų, kai pranašas Mahometas, gavęs dieviškąjį apreiškimą, pakeitė kiblos kryptį į Meką. Šis įvykis užfiksuotas Korane: „Nukreipk savo veidą į Šventąją Mečetę (Meką). Ir kur tik būtumėte, atsigręžkite į tą pusę“ (Koranas, 2:144). Šis pokytis pabrėžė Kaabos, kaip svarbiausio islamiško simbolio, reikšmę.
Kaaba, kaip kiblos centras, laikoma Dievo namais (Bayt Allah), o pats statinys yra susijęs su pranašu Abraomu (Ibrahim) ir jo sūnumi Izmaeliu (Ismail), kurie, kaip teigiama islamiškoje tradicijoje, ją pastatė. Kaaba islame simbolizuoja monoteizmo esmę ir visos musulmonų bendruomenės (ummah) vienybę, nes maldos, atliekamos bet kurioje pasaulio vietoje, yra nukreiptos į tą pačią vietą.
Kiblos kryptis yra nustatoma kiekvienoje vietovėje naudojant astronominius metodus, geografines žinias arba šiuolaikines technologijas, tokias kaip kiblos kompasai ar mobiliosios programėlės. Tradiciškai kiblos kryptį nustatydavo vietiniai mokslininkai, naudodami saulės padėtį, žvaigždes arba kitus natūralius orientyrus.
Kiblos laikymasis maldos metu turi ne tik praktinę, bet ir dvasinę reikšmę. Tai primena tikintiesiems jų ryšį su Dievu ir jų priklausymą vienai bendruomenei, nepaisant geografinių, kultūrinių ar kalbinių skirtumų. Kibla taip pat atlieka svarbų vaidmenį kitose islamiškose apeigose, pavyzdžiui, laidojant mirusiuosius, kai kūnas dedamas taip, kad veidas būtų nukreiptas į Meką.
Kiblos idėja islame neapsiriboja vien krypties nustatymu. Ji simbolizuoja dvasinę orientaciją, tikėjimo susitelkimą ir asmeninio gyvenimo nukreipimą į Dievą. Kiblos laikymasis yra ne tik fizinis veiksmas, bet ir gilaus vidinio ryšio su Dievu išraiška, kurią kiekvienas musulmonas atlieka kasdien per maldą. Tai taip pat įkūnija islamo bendruomenės vienybę ir visų tikinčiųjų siekį gyventi pagal Dievo valią.