Konvertitas – tai asmuo, kuris pakeitė savo tikėjimą arba religinę priklausomybę, tapdamas kito tikėjimo nariu. Krikščionybėje šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris iš vienos krikščioniškos konfesijos perėjo į kitą (pavyzdžiui, iš protestantizmo į katalikybę ar atvirkščiai) arba apskritai atsivertė į krikščionybę iš kitos religijos ar netikėjimo.
Konvertitai istorijoje užėmė ypatingą vietą, nes jų atsivertimai dažnai buvo susiję su religinėmis reformomis, misijomis ir dvasiniais judėjimais. Konvertitas ne tik keičia savo tikėjimo praktiką, bet ir priima naują teologinę pasaulėžiūrą bei vertybes, dažnai susijusias su giliais asmeniniais išgyvenimais.
Krikščionybėje konvertito atsivertimas dažnai laikomas dvasinės kelionės ir malonės veikimo rezultatu. Pavyzdžiui, Šventajame Rašte aprašytas apaštalo Pauliaus atsivertimas kelyje į Damaską (Apd 9) yra vienas garsiausių atsivertimo pasakojimų. Paulius, buvęs fariziejus ir krikščionių persekiotojas, po mistinės Kristaus patirties tapo vienu didžiausių krikščionybės skleidėjų. Šis įvykis dažnai laikomas pavyzdžiu, kaip Dievas gali perkeisti žmogaus gyvenimą ir kryptį.
Kai kuriais atvejais konvertitai atsiverčia dėl gilių dvasinių paieškų, asmeninių patirčių ar atsakymo į egzistencinius klausimus. Kitais atvejais atsivertimą gali paskatinti išoriniai veiksniai, tokie kaip socialinė aplinka, šeimos įtaka ar net politinės aplinkybės. Viduramžiais konvertitų atsivertimai kartais buvo skatinami dėl politinės naudos ar spaudimo, tačiau dauguma jų liko ištikimi savo naujam tikėjimui.
Katalikų Bažnyčioje konvertitai yra priimami per specialius procesus, tokius kaip Katechumenatas – laikotarpis, skirtas tikėjimo mokymui ir pasirengimui priimti sakramentus, tokius kaip krikštas, sutvirtinimas ar Eucharistija. Perėjimas iš vienos krikščioniškos konfesijos į katalikybę dažnai vyksta per oficialų tikėjimo išpažinimą ir (jei reikia) papildomus sakramentinius veiksmus.
Konvertitai neretai susiduria su iššūkiais, nes jų atsivertimas gali kelti konfliktų tiek jų asmeniniame gyvenime, tiek santykiuose su šeima ar bendruomene. Tačiau daugelis konvertitų teigia, kad jų atsivertimas suteikė gilų dvasinį išsipildymą, prasmingą tikėjimą ir tvirtesnį ryšį su Dievu.
Istoriškai žinomi konvertitai, tokie kaip Šv. Augustinas, C. S. Lewisas ar Johnas Henry Newmanas, tapo reikšmingomis krikščionybės figūromis. Jų gyvenimai ir darbai ne tik atspindi asmeninio atsivertimo svarbą, bet ir liudija, kaip konvertitai dažnai tampa aktyviais tikėjimo liudytojais ir įkvėpimo šaltiniais.
Konvertitas – tai ne tik tikėjimą pakeitęs asmuo, bet ir žmogus, kuris savo dvasinėje kelionėje priima naują tapatybę, siekdamas gyventi pagal naujo tikėjimo principus. Tai liudija apie tikėjimo dinamiškumą ir jo gebėjimą perkeisti žmonių gyvenimus įvairiais istoriniais ir asmeniniais kontekstais.