Sakrariumas – tai ypatinga liturginė vieta arba įrenginys, naudojamas Katalikų Bažnyčioje ir kai kuriose kitose krikščionių tradicijose. Tai dažniausiai būna specialus praustuvės tipo indas arba kriauklė, įrengta zakristijoje, kuris skirtas šventiems skysčiams pašalinti taip, kad jie nepatektų į įprastą kanalizacijos sistemą. Sakrariumas yra tiesiogiai sujungtas su žeme, o ne su kanalizacija, nes tai užtikrina, kad sakramentų metu naudoti šventieji skysčiai būtų grąžinami į žemę pagarbiai ir deramai.
Pagrindinė sakrariumo funkcija yra priimti šventus skysčius, tokius kaip vanduo, kuris buvo naudotas nuplaunant indus po Eucharistijos, arba vynas, kuris gali būti likęs po Komunijos. Taip pat per sakrariumą pašalinamas vanduo, naudotas liturginiams reikmenims plauti arba šventinti. Sakrariumas padeda užtikrinti, kad niekas, kas buvo susiję su šventaisiais sakramentais, nebūtų panaudota nepagarbiai arba pašalinta netinkamu būdu.
Sakrariumo naudojimas susijęs su gilia pagarba sakramentams, ypač Eucharistijai, kuri Katalikų Bažnyčioje laikoma tikruoju Kristaus Kūnu ir Krauju. Bet koks kontaktas su sakramentiniais elementais reikalauja ypatingos pagarbos. Pavyzdžiui, jei ant liturginių reikmenų lieka Kristaus Kūno dalelių ar vyno lašų, jie turi būti nuplaunami ir pašalinami per sakrariumą, o ne per įprastas priemones. Šventųjų skysčių pašalinimas per sakrariumą simbolizuoja grąžinimą į žemę – Dievo sukurtą pasaulį.
Sakrariumas yra aiškiai apibrėžtas liturginiuose dokumentuose ir nurodymuose. Pagal Bažnyčios normas jis įrengiamas zakristijoje arba kitoje vietoje, artimoje altoriui, kad būtų patogu atlikti liturginius pasirengimus. Sakrariumas nėra naudojamas kasdieniams ar įprastiems veiksmams – jo paskirtis griežtai liturginė.
Be funkcionalumo, sakrariumas simbolizuoja krikščioniškąją pagarbą šventumui ir Dievo buvimo akivaizdumui sakramentuose. Tai primena, jog sakramentiniai veiksmai, nors atliekami materialiais elementais, turi dvasinę reikšmę ir reikalauja tinkamo elgesio. Sakrariumas taip pat liudija apie žmogaus atsakomybę už Dievo dovanų naudojimą ir jų deramos vietos palaikymą.
Bažnytinėje praktikoje sakrariumas nėra tik praktinis įrenginys – tai dalis platesnio liturginio ir dvasinio konteksto, kuriame kiekviena detalė, net mažiausia, yra susijusi su pagarba Dievui ir Jo veikimui per sakramentus. Šis elementas liudija apie krikščioniškosios liturgijos gilumą, kur kiekvienas veiksmas ir elementas atspindi tikėjimą ir meilę Dievui.