Alvai skandinavų mitologijoje – paslaptingos būtybės, turinčios žmogaus išvaizdą, bet likdamos nematomos žmonėms. Tai dvasinės esybės, kurios egzistuoja greta mūsų pasaulio, bet dažniausiai nepastebimos. Skandinavų mitologijoje jos yra tarsi ribos tarp fizinės ir dvasinės realybės simbolis, primenantis apie pasaulio paslaptingumą ir neregimąją tikrovės pusę.
Alvų aprašymai dažnai sutelkiami į jų subtilumą ir gebėjimą pasirodyti tik retkarčiais. Kai jie pasirodo, jų buvimas dažnai laikomas ženklu arba įspėjimu, turinčiu dvasinę prasmę. Šios būtybės susijusios su gamta, ypač miškais, kalnais ir upėmis, kurios skandinaviškoje pasaulėžiūroje laikytos šventomis vietomis. Alvai įkūnija gamtos galią ir grožį, tačiau jie nėra visiškai atskirti nuo žmonių. Pasakojimai byloja, kad tam tikromis aplinkybėmis jie gali bendrauti su žmonėmis, dažnai perteikdami išmintį arba perspėjimus.
Alvų pasaulis dažnai siejamas su Alfheimu, viena iš devynių pasaulių skandinavų mitologijoje, kuris laikomas jų namais. Šis pasaulis vaizduojamas kaip šviesus ir stebuklingas, atspindintis šviesiųjų alvų prigimtį. Tačiau mitologijoje minimi ir tamsieji alvai, kurių buvimas labiau susijęs su požeminiais pasauliais ir tamsos sferomis. Ši dvipusė alvų prigimtis pabrėžia jų sudėtingumą – jie gali būti tiek šviesos, tiek paslaptingos tamsos nešėjai.
Alvai dažnai minimi senuosiuose skandinavų padavimuose ir sagose, kur jų buvimas laikomas reikšmingu. Jie gali padėti herojams arba atvirkščiai – tapti jų išbandymų dalimi. Jų veiksmai dažnai neprognozuojami, o motyvai – neperprantami, todėl susidūrimas su alvais visada yra įvykis, kurio reikšmė priklauso nuo konteksto. Mitai dažnai pabrėžia, kad reikia elgtis pagarbiai ir atsargiai su nematomuoju pasauliu, nes alvai, kaip ir daugelis kitų mitologinių būtybių, reikalauja deramos pagarbos.
Alvų reikšmė nėra tik mitologinė. Jie atspindi ir skandinavų kultūrinį santykį su gamta bei dvasiniu pasauliu. Gamta suvokta kaip gyva, kupina paslapties ir stebuklų. Alvai simbolizuoja šį ryšį, primindami žmonėms apie tai, kad pasaulis yra daugiau nei vien materiali tikrovė. Jie ragina atsigręžti į nematomąją pasaulio pusę, kurioje slypi ne tik grėsmės, bet ir dvasinė išmintis bei grožis.