Rondos Birne knyga „The Secret – Paslaptis“ dažnai yra pristatoma kaip įkvepianti priemonė keisti gyvenimą. Joje dėmesys sutelkiamas į „traukos dėsnį“, kuris skatina tikėti, jog mintys, ketinimai ir jausmai turi tiesioginę įtaką tam, kas vyksta žmogaus gyvenime. Nors kai kurie randa įkvėpimą šiuose principuose, iš religinės perspektyvos knyga kelia nemažai klausimų, ypač dėl žmogaus pozicijos, kurią ji pristato kaip beveik visagalę.
Knygos centrinė idėja, kad mintys gali tiesiogiai pritraukti sėkmę, sveikatą ar materialius turtus, dažnai iškelia žmogų į vietą, kuri teologiškai yra priskiriama Dievui. Tai kuria iliuziją, kad žmogaus valia ir troškimai yra viską nulemiantys. Tokia pasaulėžiūra gali būti pavojinga, nes ji nukreipia nuo tikrojo tikėjimo ir pasitikėjimo Dievo apvaizda. Klasikinė teologija moko, jog žmogaus gyvenimas yra neatsiejamas nuo Dievo valios. Kaip rašoma Šventajame Rašte: „Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks“ (Pat 16, 3). Šis požiūris pabrėžia, kad tik per ryšį su Dievu galima tikėtis tikros sėkmės.
Rondos Birne koncepcija išryškina paviršutinišką materialių dalykų sureikšminimą, kuris gali nukreipti dėmesį nuo dvasinių vertybių. Žmogus, pasikliaudamas vien savo mintimis ir energija, gali pamiršti, kad kiekviena gėrybė ateina iš Dievo, o ne iš asmeninių pastangų ar „teisingų minčių“. Šventajame Rašte aiškiai teigiama: „Visa gera dovana ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia iš šviesų Tėvo“ (Jok 1, 17). Tai pabrėžia, kad žmonijos gyvenime svarbiausias šaltinis yra Dievas, o ne žmogaus individualūs troškimai.
Be to, žmogaus aukštinimas, kuris pastebimas knygoje, gali vesti į dvasinį aklumą. Kai žmogus ima tikėti, kad jis pats yra savo likimo kūrėjas, kyla pavojus, jog jis atsisuks nuo tikėjimo ir ieškos atsakymų vien savyje. Šventųjų tėvų raštuose dažnai akcentuojama nuolankumo reikšmė. Šventasis Jonas Damaskietis savo „Traktatuose apie šventuosius paveikslus“ kalba apie tai, kad žmogus tik Dievo šviesoje atranda tikrąją gyvenimo prasmę ir savo vietą pasaulyje. Šis požiūris yra visiška priešingybė tam, ką propaguoja Rondos Birne knyga.
Dar vienas aspektas, kuris kelia abejonių, yra materializmo sureikšminimas. Knygoje teigiama, kad žmogus gali „pritraukti“ ne tik vidinę ramybę ar dvasinį augimą, bet ir materialinius turtus. Tačiau Evangelijoje pagal Matą randame priešingą mokymą: „Nesirūpinkite, ką valgysite, ką gersite ar kuo vilkėsite. Visa tai pagonys vaikosi. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad jums visa tai reikalinga“ (Mt 6, 31–32). Šios eilutės primena, kad tikroji žmogaus laimė ir pasitenkinimas kyla ne iš materialinių gėrybių, o iš tikėjimo Dievu ir pasitikėjimo Jo rūpesčiu.
Svarbu pabrėžti, kad tokie mokymai, kaip Rondos Birne pristatomas „traukos dėsnis“, gali sukelti ir dvasinę painiavą. Žmogus gali pradėti manyti, jog nepakankamas troškimų išsipildymas yra jo paties kaltė arba nepakankamas tikėjimas. Tačiau krikščionybė moko, kad žmogaus kelias yra pripildytas išbandymų ir sunkumų, kurie yra Dievo valios dalis ir skirti žmogaus dvasiniam augimui. Šventasis Teofanas, savo veikale „Kas yra dvasinis gyvenimas ir kaip jam nusiteikti“, aiškina, kad tik per nuolankumą, kantrybę ir maldą žmogus gali pasiekti tikrą dvasinį tobulumą. Šis mokymas skiriasi nuo minties, kad pakanka tik „tinkamai mąstyti“, kad viskas susitvarkytų.
Rondos Birne knygos idėjos, nors ir atrodo patrauklios, dažnai veda prie perdėto žmogaus aukštinimo. Tokia pasaulėžiūra yra nesuderinama su krikščionišku mokymu, kuris pabrėžia Dievo visagalybę ir žmogaus priklausomybę nuo Jo. Tikėjimo pagrindas yra nuolankumas ir pasitikėjimas Dievo valia, o ne siekis kontroliuoti savo gyvenimą per mintis ar troškimus. Kaip teigia psalmininkas: „Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, gyvenk krašte ir laikykis ištikimybės“ (Ps 37, 3). Ši tiesa primena, kad tikroji laimė ir gyvenimo pilnatvė slypi ryšyje su Dievu, o ne vien savimi ar materialiais siekiais.