„Antroji Šėtono mirtis“ yra teologinė idėja, susijusi su apokaliptiniais Rašto tekstais, ypač su Apreiškimu Jonui (Apr). Tai frazė, kuri nėra tiesiogiai minima Šventajame Rašte, tačiau yra interpretuojama ir siejama su „antrojo mirties“ apibūdinimu Apreiškimo knygoje. Ji dažnai suprantama kaip galutinio teismo rezultatas, kai ne tik nusidėjėliai, bet ir pats Šėtonas, blogio ir nuodėmės įsikūnijimas, bus sunaikintas amžiams.
Apreiškime Jonui „antroji mirtis“ minima kelis kartus, ypač Apr 20, 14–15, kur rašoma: „Mirtis ir pragaras buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis – ugnies ežeras. Jei kas nebuvo įrašytas į gyvenimo knygą, tas buvo įmestas į ugnies ežerą.“ Šiame kontekste „ugnies ežeras“ simbolizuoja galutinę blogio ir visų sukilėlių prieš Dievą bausmę.
Šėtonas, kaip vienas iš pagrindinių blogio simbolių, taip pat turi būti įmestas į ugnies ežerą. Apr 20, 10 rašoma: „O velnias, kuris juos klaidino, buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau yra žvėris ir netikras pranašas, ir jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.“ Tai laikoma Šėtono galutinio pralaimėjimo aprašymu. Šis momentas apibūdinamas kaip galutinė blogio sunaikinimo akimirka, kai Šėtonas netenka savo galios amžiams ir daugiau nebegali veikti Dievo kūrinijoje.
„Antroji mirtis“ reiškia ne fizinę, bet dvasinę ir amžinąją būseną, kai blogis, įskaitant Šėtoną ir jo pasekėjus, yra visiškai atskirtas nuo Dievo. Teologai pabrėžia, kad ši būsena yra galutinis Dievo teisingumo įvykdymas, kai nebus vietos nei nuodėmei, nei blogiui. Šėtonas, kuris apgaudinėjo žmones ir priešinosi Dievo planui, bus sunaikintas galutinai, o Dievo karalystėje viešpataus tik šviesa ir tiesa.
Šios teologinės idėjos dažnai siejamos su Kristaus pergalės apreiškimu. Jėzus, įveikęs nuodėmę ir mirtį per savo kryžių ir prisikėlimą, užtikrina, kad galutinis Dievo teisingumas bus įvykdytas. Antroji mirtis, kaip užrašyta Apreiškime, yra ne tik bausmė blogiui, bet ir amžinojo gyvenimo pažadas tiems, kurie lieka ištikimi Dievui. Apr 21, 8 nurodo, kad visi, kurie atmeta Dievo valią, taip pat patirs antrąją mirtį.
Kai kurie teologai „antroji Šėtono mirtį“ apmąsto ne tik kaip teisingumo įvykdymą, bet ir kaip Dievo meilės pergalę. Dievas, kuris yra visagalis, galutinai sunaikins bet kokį pasipriešinimą, kad Jo kūrinijoje galėtų klestėti amžina taika ir harmonija. Šėtono sunaikinimas simbolizuoja pasaulio apvalymą nuo blogio ir visos kūrinijos sugrąžinimą į pirminę būseną, kurią Dievas numatė nuo pradžios.
Antroji mirtis yra priminimas apie Dievo teisingumą ir žmonijos laisvą valią. Ji kviečia apsispręsti dėl gyvenimo kelio, kuris veda į amžinąją vienybę su Dievu, o ne į atskirtį. Kaip rašoma Apr 21, 7: „Nugalėtojas paveldės visa, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus mano sūnus.“ Ši eilutė išreiškia viltį ir pažadą tiems, kurie pasirenka Dievo kelią.
„Antroji Šėtono mirtis“ yra gili teologinė idėja, skatinanti apmąstyti Dievo teisingumą, meilę ir galutinę pergalę prieš blogį. Ji įtvirtina tikėjimą, kad Dievas galutinai sunaikins viską, kas priešinasi Jo valiai, ir atkurs pasaulį, kuriame viešpataus Jo šviesa ir tiesa.