Majų kalendorius yra viena sudėtingiausių senovės laiko skaičiavimo sistemų, sukurta senovės Majų civilizacijos. Šis kalendorius ne tik nustatė dienų ir metų ciklus, bet ir buvo glaudžiai susijęs su religiniu ir dvasiniu gyvenimu. Majų kalendoriaus tikslumas ir sudėtingumas stebina mokslininkus net šiais laikais, o jo poveikis išliko ne tik Majų civilizacijoje, bet ir visoje Mesoamerikos kultūroje.
Majų kalendorius dažnai vadinamas „Majų ilgasis skaičiavimas“, tačiau jis susideda iš kelių tarpusavyje susijusių ciklų. Pagrindiniai komponentai yra Tzolk’in – šventas kalendorius, kurį sudaro 260 dienų, ir Haab’ – saulės kalendorius, apimantis 365 dienas. Tzolk’in buvo naudojamas religiniams tikslams, nustatant apeigų ir švenčių datas, o Haab’ buvo labiau susijęs su kasdieniais darbais, pavyzdžiui, žemdirbystės ciklais. Šie du kalendoriai veikė kartu, sudarydami 52 metų ciklą, vadinamą „Kalendoriniu ratu“.
Tzolk’in kalendorius susideda iš 20 dienų pavadinimų ir 13 skaitinių reikšmių, kurios sudaro 260 dienų ciklą. Šis ciklas buvo naudojamas prognozuoti likimus, nustatyti svarbių įvykių datas ir interpretuoti dvasinius ženklus. Tzolk’in buvo itin reikšmingas Majų religijoje, nes jis atspindėjo kosminį ritmą ir žmonių gyvenimo harmoniją su dieviškąja tvarka.
Haab’ kalendorius yra saulės kalendorius, susidedantis iš 18 mėnesių po 20 dienų ir papildomo mėnesio, vadinamo Wayeb’, kuris truko penkias dienas. Wayeb’ buvo laikomas pavojingu laikotarpiu, kai dvasinės ir žemiškos ribos tampa neaiškios, todėl žmonės atlikdavo specialias apeigas, siekdami apsisaugoti nuo nelaimių. Haab’ buvo naudojamas nustatant žemdirbystės ciklus, švenčių datas ir kitus praktinius gyvenimo aspektus.
Be Tzolk’in ir Haab’, Majai naudojo ilgąjį skaičiavimą, kuris buvo skirtas dideliems laiko intervalams matuoti. Ilgasis skaičiavimas naudojo bazę 20 ir skaičiavo laiką nuo vadinamosios „Kūrimo dienos“, kuri pagal dabartinį kalendorių atitinka 3114 metus prieš Kristų. Šis metodas leido Majams sekti milijonus metų, o tai rodo jų pažangias astronomines žinias.
Majų kalendorius buvo sukurtas siekiant suderinti žmogaus gyvenimą su kosmoso ciklais. Jis buvo grindžiamas dangaus kūnų judėjimu ir jų įtaka žmonių gyvenimui. Majų astronomai stebėjo Saulę, Mėnulį, Venerą ir kitas planetas, tiksliai nustatydami jų ciklus. Šios žinios buvo naudojamos ne tik kalendoriui kurti, bet ir religiniams bei politiniams tikslams.
Majų kalendorius buvo naudojamas visoje Mesoamerikoje ir turėjo įtakos kitoms regiono civilizacijoms, tokioms kaip actekai ir toltekai. Jo religinė ir kultūrinė reikšmė buvo tokia didelė, kad net po Majų civilizacijos žlugimo kalendorius išliko vietos gyventojų tradicijose. Kai kuriose Majų bendruomenėse jis naudojamas iki šiol, ypač religiniams ir kultūriniams tikslams.
Skirtumas tarp Majų ir Grigaliaus kalendorių slypi jų struktūroje ir tiksluose. Grigaliaus kalendorius yra saulės kalendorius, skirtas kasdieniams poreikiams, o Majų kalendorius jungia Saulės, Mėnulio ir planetų ciklus, atspindėdamas dvasinę ir kosminę tvarką. Tzolk’in ciklas neturi atitikmens Grigaliaus kalendoriuje, nes jis skirtas ne metų skaičiavimui, o dvasiniams procesams ir pranašystėms.
Majų kalendorius yra ne tik laiko skaičiavimo priemonė, bet ir filosofinė sistema, kurioje laikas suvokiamas kaip ciklinis, o ne linijinis. Jis pabrėžia žmogaus ryšį su kosmosu ir gamtos ritmais. Kaip sakoma senovės Majų išmintyje: „Viskas yra susiję, viskas juda ciklais, ir mes esame šių ciklų dalis.“ Tai primena, kad laikas nėra vien tik matavimas, bet ir dvasinė kategorija, vedanti žmones link harmonijos su pasauliu ir visata.