Etiopijos kalendorius, dar žinomas kaip Ge’ez arba Aleksandrijos kalendorius, yra unikali laiko skaičiavimo sistema, naudojama Etiopijoje ir Eritrėjoje. Ši sistema yra glaudžiai susijusi su koptų bažnyčios tradicijomis ir ankstyvuoju krikščioniškuoju laiko suvokimu. Ji remiasi Saulės metais ir turi savitus skirtumus, palyginti su Grigaliaus kalendoriumi.
Etiopijos kalendorius buvo sukurtas remiantis senovės Egipto astronomijos tradicijomis ir Aleksandrijos mokyklos įtaka. Jo šaknys siekia koptų kalendorių, kuris pats kilo iš Egipto faraonų laikų. Dabartinė kalendoriaus forma buvo sukurta krikščioniškosios eros pradžioje, kai buvo siekiama suderinti krikščioniškas šventes ir kasdienį gyvenimą.
Etiopijos kalendoriaus metai yra suskirstyti į dvylika mėnesių, turinčių po trisdešimt dienų, ir vieną papildomą mėnesį, vadinamą „Pagumē“, kuris trunka penkias dienas paprastais metais ir šešias dienas keliamaisiais. Metų pradžia sutampa su rugsėjo mėnesio viduriu pagal Grigaliaus kalendorių. Tai simbolizuoja naujo sezono pradžią ir derliaus nuėmimą, kuris Etiopijoje yra džiaugsmingas ir svarbus laikotarpis.
Kalendorius skaičiuoja metus remdamasis krikščioniškosios eros pradžia, tačiau jo skaičiavimas skiriasi nuo Grigaliaus kalendoriaus. Pagal Etiopijos kalendorių metai yra maždaug septyniais ar aštuoniais metais „atsilikę“ nuo Grigaliaus kalendoriaus, priklausomai nuo metų laiko. Pavyzdžiui, kai Grigaliaus kalendoriuje yra 2025 metai, Etiopijos kalendorius rodys 2017 arba 2018 metus, priklausomai nuo to, ar jau prasidėjo nauji metai.
Etiopijos kalendorius turi svarbų vaidmenį tiek religinėje, tiek kultūrinėje sferoje. Jis naudojamas nustatant religines šventes, tokias kaip Genna (Etiopijos Kalėdos) ar Timket (Jėzaus Krikšto šventė). Šventės ir šventos dienos yra suderintos su kalendoriaus ciklais ir dažnai pabrėžia religinį gyvenimo ritmą. Be to, kalendorius atspindi Etiopijos kultūrinį unikalumą ir tapatybę, išlikdamas vienu iš nedaugelio pasaulyje dar naudojamų senovinių kalendorių.
Kalendoriaus sukūrimas buvo glaudžiai susijęs su krikščionybės plitimu Etiopijoje, kuri tapo viena pirmųjų šalių, priėmusių krikščionybę kaip valstybinę religiją. Krikščionybė Etiopijoje buvo įtvirtinta dar IV amžiuje, o kalendorius padėjo suderinti krikščionišką liturgiją su vietinėmis tradicijomis ir gamtos ritmais. Tai buvo svarbus žingsnis stiprinant krikščioniškąją tapatybę regione.
Skirtumai tarp Etiopijos ir Grigaliaus kalendorių slypi ne tik metų skaičiavime, bet ir dienų pradžios suvokime. Etiopijos kalendoriuje diena prasideda aušra, o Grigaliaus kalendoriuje – vidurnaktį. Be to, keliamųjų metų sistema Etiopijos kalendoriuje yra kitokia: keliamieji metai kartojasi kas ketverius metus be išimčių, o tai supaprastina kalendoriaus struktūrą.
Etiopijos kalendorius šiandien naudojamas ne tik religinėms, bet ir kasdienėms reikmėms Etiopijoje ir Eritrėjoje. Jis išlaiko savo reikšmę kaip kultūrinis ir dvasinis paveldas, liudijantis šalies ilgaamžiškumą ir tradicijas. Kaip rašoma Šventajame Rašte: „Viskas turi savo laiką, ir kiekvienas reikalas turi savo valandą po dangumi“ (Koh 3:1). Ši mintis atspindi Etiopijos kalendoriaus esmę – suderinti žmogaus gyvenimą su dievišku laiko ritmu.