Islamo kalendorius, dar vadinamas hidžros kalendoriumi, yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje musulmoniškų šalių ir islamo religijoje. Jis pagrįstas Mėnulio ciklais, todėl dažnai vadinamas lunariu kalendoriumi. Pagrindinis šios sistemos bruožas yra tai, kad metų skaičiavimas prasideda nuo hidžros – pranašo Muhammado ir jo pasekėjų persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 metais pagal Grigaliaus kalendorių. Šis įvykis laikomas esminiu islamiškos istorijos momentu ir tapo naujos eros pradžia.
Islamo kalendoriaus ypatingumas slypi jo religiniame pagrinde. Jis skirtas ne tik laikui matuoti, bet ir religinių pareigų bei švenčių nustatymui. Hidžros kalendorius yra neatsiejamas nuo islamiškų praktikų, nes pagal jį nustatomos pagrindinės šventės ir religinės apeigos, tokios kaip Ramadano mėnuo, Eid al-Fitr ir Eid al-Adha. Ramadanas yra pasninko mėnuo, kurio pradžia ir pabaiga grindžiama jauno mėnulio pasirodymu, todėl tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo geografinės vietos ir stebėjimų.
Hidžros kalendorius susideda iš dvylikos mėnesių, kurių kiekvienas trunka 29 arba 30 dienų, priklausomai nuo mėnulio fazių. Dėl to metai yra trumpesni nei Grigaliaus kalendoriaus metai ir sudaro apie 354 arba 355 dienas. Dėl šio skirtumo islamo kalendoriaus metai nuolat juda per Grigaliaus kalendoriaus metus, ir šventės, tokios kaip Ramadanas, kasmet keičia savo datą pagal Saulės metų skaičiavimą. Pavyzdžiui, Ramadanas vienais metais gali vykti vasarą, o po keliolikos metų – žiemą.
Islamo kalendorių sukūrė antrasis kalifas Umaras ibn al-Khattabas, siekdamas suvienodinti datų skaičiavimą islamo valstybėje. Tuo metu musulmonai naudojosi įvairiomis sistemomis, kurios kėlė painiavą. Pranašo Muhammado hidžra buvo pasirinkta kaip pagrindinis atskaitos taškas dėl jos reikšmingumo musulmonų bendruomenei. Tai simbolizavo ne tik fizinį perėjimą iš Mekos į Mediną, bet ir dvasinį išsilaisvinimą bei naujos bendruomenės sukūrimą.
Hidžros kalendorius plačiausiai naudojamas religiniams tikslams. Musulmoniškose šalyse jis padeda nustatyti religinių švenčių laiką ir organizuoti religinius renginius. Nors pasaulinėje praktikoje dažniau naudojamas Grigaliaus kalendorius, hidžros kalendorius išlaiko svarbą tarp tikinčiųjų, nes jis susietas su šventais įvykiais ir simbolizuoja islamo kultūrinį identitetą.
Lyginant su Grigaliaus kalendoriumi, hidžros kalendorius yra trumpesnis dėl Mėnulio ciklais pagrįstos struktūros. Per metus islamo kalendorius „praranda“ apie 11 dienų, palyginti su Saulės metų trukme. Tai reiškia, kad islamo kalendoriaus metų pradžia kasmet keičiasi, nes Grigaliaus kalendorius yra grindžiamas Saulės metų trukme ir turi papildomas dienas keliamaisiais metais. Toks skirtumas atskleidžia, kaip skirtingos kultūros ir religijos suvokia laiką bei pritaiko jį savo poreikiams.
Islamo kalendorius ne tik padeda musulmonams organizuoti savo religines pareigas, bet ir primena apie dvasinę kelionę, kuri yra pagrindinis kiekvieno tikinčiojo tikslas. Kaip rašoma Korane: „Dievas nustatė mėnesius dvylikoje mėnesių, kaip tai yra Dievo Knygoje nuo tos dienos, kai Jis sukūrė dangų ir žemę“ (Koranas 9:36). Šie žodžiai pabrėžia laiko svarbą žmogaus gyvenime ir jo sąsają su dieviškąja tvarka.
Islamo kalendorius yra daugiau nei matematinė sistema. Jis yra dvasinio ritmo, bendruomenės vienybės ir religinės tapatybės išraiška, atspindinti musulmonų ryšį su dieviškumu ir jų kultūrinį paveldą.
2025 metai pagal islamo kalendorių yra 1446 metai. Islamo kalendorius, dar vadinamas hidžros kalendoriumi, yra grynai mėnulio kalendorius, todėl jo metai yra 10–12 dienų trumpesni nei Grigaliaus kalendoriaus metai.