Filistinai – tai senovės Vidurio Rytų tauta, gyvenusi Kanaano pakrantės regione, apimančiame dabartinio Gazos ruožo ir aplinkinių teritorijų dalį. Jų vardas dažnai minimas Biblijoje, ypač pasakojimuose apie Izraelio tautos konfliktus su jais. Filistinai buvo vieni iš pagrindinių izraelitų priešų Senajame Testamente.
Filistinų kilmė siejama su jūrų tautomis – migruojančiomis gentimis, kurios, kaip manoma, atvyko į Kanaano žemes iš Egėjo jūros regiono arba pietinės Anatolijos. Archeologiniai tyrimai rodo jų kultūrinius ryšius su Egėjo jūros civilizacijomis, pavyzdžiui, Mikėnais ar Kretos gyventojais. Filistinai, įsikūrę Kanaano pakrantėje apie XII a. pr. Kr., buvo viena iš galingų regiono jėgų ir sudarė penkių miestų konfederaciją: Gazos, Aškelono, Ašdodo, Ekrono ir Gato.
Biblijoje filistinai dažnai vaizduojami kaip priešiška tauta, grasinanti Izraelio egzistavimui. Jie garsėjo savo kariauna ir pažangiomis metalurgijos technologijomis, kurios suteikė jiems pranašumą kovose. Pavyzdžiui, Biblijoje minima, kad filistinai kontroliavo geležies apdirbimo žinias, todėl izraelitai turėjo pas juos kreiptis, kad galėtų pasigaminti ar paaštrinti savo įrankius (1 Sam 13,19–21).
Filistinai tapo gerai žinomi dėl savo karinės stiprybės, ypač dėl tokių asmenybių kaip milžinas Galijotas, kuris atstovavo filistinams mūšyje su Dovydu (1 Sam 17). Jie taip pat dažnai minimi teisėjų laikotarpiu kaip Izraelio tautą engę priešai, pavyzdžiui, pasakojime apie Samsoną (Teisėjų knyga). Samsonas, vienas iš Izraelio teisėjų, garsėjo savo konfliktu su filistinais, kurie galiausiai jį sugavo, bet jis sugebėjo nužudyti daugybę jų, sunaikindamas filistinų šventyklą.
Kultūriškai filistinai buvo žemdirbiai, prekybininkai ir jūrininkai. Jie turėjo savo dievų panteoną, kuriame svarbiausias buvo Dagonas, vaisingumo ir derliaus dievas. Jų religija ir papročiai buvo iš dalies įtakoti vietinių kanaaniečių ir Egėjo jūros regiono tradicijų.
Filistinų tauta istorijos bėgyje susilpnėjo dėl Asirijos ir Babilonijos imperijų įsiveržimų. Po to, kai babiloniečiai užkariavo jų miestus VI a. pr. Kr., filistinai kaip atskira tauta išnyko, ir jų kultūrinis palikimas susiliejo su kitų regiono tautų kultūromis.
Istoriniu ir lingvistiniu požiūriu terminas „filistinai“ yra ir šiandien vartojamas, tačiau jis įgavo metaforinę reikšmę. Šiuolaikinėje kalboje žodis „filistinas“ kartais vartojamas kaip terminas, reiškiantis žmogų, kuris neturi kultūrinio ar meninio supratimo, tačiau toks vartojimas neturi nieko bendro su istorine filistinų tauta.