Graikiškas terminas gnōmē, reiškiantis „protas“, „nuomonė“ ar „požiūris“, teologinėje literatūroje dažnai vartojamas kalbant apie Dievo protą ar valią. Tai reiškia ne tik Dievo mąstymo esmę, bet ir Jo veikimą, pagrįstą išmintimi, gailestingumu ir amžinu planu. Dievo protas nėra suvokiamas kaip grynai intelektinė galia – jis apima visą dieviškąją prigimtį, Jo meilę ir rūpestį kūrinija.
Šventajame Rašte aptinkama daugybė nuorodų į Dievo protą, kurios atskleidžia Jo išmintį ir amžinąją valią. Pranašas Izaijas rašo: „Mano mintys nėra jūsų mintys, ir jūsų keliai nėra mano keliai, – sako Viešpats. – Kaip dangūs yra aukštesni už žemę, taip mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys už jūsų mintis“ (Iz 55,8–9). Ši ištrauka pabrėžia, kad žmogaus protas ir supratimas negali iki galo suvokti Dievo plano, nes Jo mąstymas pranoksta žmogiškojo intelekto ribas.
Dievo protas reiškia ne tik Jo mintis ar sprendimus, bet ir Jo valios vykdymą kūrinijoje. Apaštalas Paulius laiške romiečiams rašo: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmės! Koks neištiriamas Jo sprendimų teisingumas ir nesusekamos Jo keliai!“ (Rom 11,33). Šie žodžiai pabrėžia, kad Dievo protas yra paslaptingas, tačiau tuo pat metu pilnas išminties ir tobulumo.
Teologinėje tradicijoje Dievo protas dažnai siejamas su Jo meile kūrinijai ir rūpinimusi žmogumi. Šventasis Grigalius Nazianzietis savo raštuose aiškina, kad Dievo protas apima ne tik Jo išmintį, bet ir Jo valios troškimą matyti žmogų išgelbėtą. Dievo protas yra tas pagrindas, iš kurio kyla Jo planas atpirkti žmoniją per Jėzaus Kristaus įsikūnijimą, kančią ir prisikėlimą. Šventasis Jonas rašo: „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4,8), o tai reiškia, kad Jo protas ir valia visada nukreipti į gerumą, gailestingumą ir atleidimą.
Dievo protas žmogaus gyvenime pasireiškia kaip pašaukimas, vedimas ir įkvėpimas. Jis kviečia žmogų atsiverti malonei ir dalyvauti dieviškajame plane. Tai reiškia, kad Dievas ne tik mąsto apie kūriniją, bet aktyviai dalyvauja jos gyvenime. Šventasis Augustinas rašo: „Tu buvai arčiau manęs, nei aš pats sau.“ Dievo protas veikia žmogaus gyvenime per sąžinę, maldą ir dvasinį vedimą, kviesdamas į vienybę su Juo.
Suvokti Dievo protą nėra lengva, nes jis dažnai veikia paradoksiškai – Jo keliai gali atrodyti neprieinami ar nesuprantami žmogiškam mąstymui. Tačiau tikėjimas moko, kad Dievo protas visada nukreiptas į didesnį gėrį ir Jo plano išsipildymą. Dėl to žmogus kviečiamas ne tik ieškoti Dievo plano savo gyvenime, bet ir pasitikėti, net kai situacijos atrodo neaiškios ar sunkios. Šventasis Paulius laiške filipiečiams rašo: „Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Fil 4,7). Ši ramybė yra ženklas, kad Dievo protas yra aukščiausia išmintis, vedanti į tikrąjį gyvenimą.
Dievo protas apima ir Jo kūrybinį veikimą. Kūrėjas ne tik sutvėrė pasaulį, bet ir nuolat palaiko jo egzistavimą. Jo išmintis matoma gamtos harmonijoje, žmogaus prigimties grožyje ir tikėjimo bendruomenės vienybėje. Apaštalas Paulius laiške kolosiečiams teigia: „Jame buvo sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, regima ir neregima <…>. Visa sukurta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Jame laikosi“ (Kol 1,16–17). Tai primena, kad Dievo protas apima ne tik žmogaus gyvenimą, bet ir visą kosmoso tvarką.
Suvokti Dievo protą reiškia nuolankiai priimti Jo valią, pasitikėti Jo vedimu ir gyventi pagal Jo žodį. Tai nėra vien intelektualinis supratimas, bet ir gyvenimo būdas, kai žmogus sąmoningai siekia gyventi vienybėje su Dievu. Per maldą, sakramentus ir bendruomenę tikintieji artėja prie dieviškojo proto, kuris jiems atsiveria per Šventąjį Raštą ir Bažnyčios mokymą.
Dievo protas yra amžinos išminties ir meilės išraiška, kuri kviečia žmogų į bendrystę su Kūrėju. Ši sąveika tarp dieviškojo proto ir žmogaus širdies yra dvasinės pilnatvės pagrindas, kuris skatina pasitikėti Dievu ir sekti Jo vedimu. Kaip rašo pranašas Jeremijas: „Aš žinau savo sumanymus, kuriuos turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Tai gerovės, o ne nelaimės sumanymai, kad suteikčiau jums ateitį ir viltį“ (Jer 29,11). Dievo protas visada veda į tiesą, gyvenimą ir meilę, kviesdamas žmogų tapti Jo plano dalimi.