Jėzaus įspėjimas „Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai“ (Mt 7,15) yra viena iš gilių ir aktualių jo mokymo minčių. Ši metafora perteikia ne tik pavojaus esmę, bet ir būtinybę turėti įžvalgos, kad būtų galima atpažinti tiesos iškraipymus bei apsaugoti save ir bendruomenę nuo klaidingo mokymo. Vilkas avelės kailyje.
Avių kailis simbolizuoja nekaltumo ir nuoširdumo išvaizdą, kuria tokie žmonės prisidengia, siekdami apgauti kitus. Jie atrodo kaip draugai, mokytojai ar ganytojai, tačiau jų tikroji prigimtis yra priešinga. Plėšrūs vilkai, slypintys po šiuo kailiu, reiškia pavojų, destrukciją ir klastą, kurie slypi jų viduje. Ši metafora atskleidžia, kaip apgaulė gali būti ne iš karto pastebima, todėl reikalinga dvasinė įžvalga ir atsargumas.
Netikri pranašai Jėzaus laikais buvo ne vien spekuliacija – tai buvo realybė. Istorijoje matyti, kaip dažnai iškildavo žmonės, kurie teigė esantys Dievo įkvėpti mokytojai ar vadovai, tačiau jų veiksmai ir motyvai prieštaravo Dievo valiai. Evangelijose matyti, kad Jėzus ne kartą kritikavo fariziejus ir rašto aiškintojus, kurie laikėsi taisyklių išorinio įvaizdžio, bet pamiršo meilę, teisingumą ir gailestingumą. Jis sakė: „Jūs panašūs į nubalintus kapus, kurie iš išorės atrodo gražūs, bet viduje pilni mirusiųjų kaulų ir visokių nešvarumų“ (Mt 23,27). Tai patvirtina, kad vidinės nuostatos ir motyvai yra svarbesni nei išorinė išvaizda ar elgesys.
Šie žodžiai galioja ne tik praeities laikams, bet ir šiandien. Netikrų pranašų gali pasirodyti bet kuriuo laikotarpiu, o jų žodžiai ar veiksmai neretai būna viliojantys, tačiau galiausiai vedantys tolyn nuo Dievo tiesos. Jie gali pasirodyti kaip mokytojai, lyderiai ar įtakingi žmonės, kurie žada saugumą, gerovę ar „paprastesnį“ kelią. Tačiau jų mokymas dažnai nukreipia dėmesį nuo Kristaus ir paverčia religiją priemone saviems tikslams pasiekti.
Jėzaus įspėjimas kviečia ne tik atsargumui, bet ir tikėjimo šaknų stiprinimui. Kad būtų galima atpažinti netikrą mokymą, būtina gerai pažinti tiesą, kuri glūdi Dievo žodyje. Apaštalas Paulius rašė: „Visi Raštai yra Dievo įkvėpti ir naudingi mokyti, barti, taisyti ir auklėti teisume“ (2 Tim 3,16). Dievo žodis yra tas veidrodis, pagal kurį galima tikrinti, ar mokymas ir veiksmai atitinka tiesą. Tikėjimo bendruomenė taip pat yra svarbus saugumo šaltinis, nes tikintieji gali kartu melstis, studijuoti Raštą ir vieni kitus stiprinti.
Kita svarbi Jėzaus įspėjimo dalis yra apie atpažinimą pagal vaisius. Jėzus tęsia: „Iš jų vaisių jūs pažinsite juos“ (Mt 7,16). Tai reiškia, kad tikrąjį žmogaus motyvą ir tikslą galima suprasti iš jo gyvenimo vaisių – jo veiksmų, požiūrio ir poveikio aplinkiniams. Jei kažkas skleidžia nesantaiką, išpuikimą ar materializmą, tai rodo, kad jis veikia ne pagal Kristaus dvasią. Tikėjimo vaisiai – meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrumas, gerumas, ištikimybė – yra patikimas būdas atskirti tiesą nuo apgaulės (Gal 5,22–23).
Žmonių, kurie apsimeta ganytojais, bet viduje yra vilkai, egzistavimas kviečia krikščionis būti budriems, bet kartu ir pasitikėti Dievu. Maldavimas Šventosios Dvasios vedimo, gilus Dievo žodžio pažinimas ir bendruomenės parama padeda apsisaugoti nuo klaidų. Šis Jėzaus perspėjimas nėra vien apie baimę ar įtarumą – tai yra raginimas gyventi budriai, drąsiai ir ištikimai tiesoje, kad tikėjimas būtų apsaugotas ir kiti būtų vedami link Kristaus.