Tikrasis Dievas yra ištikimas, Jo pažadai niekada nepraeina ir nepraranda reikšmės. Tai Dievas, kuris ne tik kuria, bet ir visada lydi savo kūriniją, įgyvendindamas savo planą žmonijos istorijoje. Ši ištikimybė atsiskleidžia per Dievo žodį, Šventojo Rašto puslapius, kur Jis nuolat primena, kad Jo pažadai nėra laikini ar priklausomi nuo žmonių veiksmų, bet išreiškia Jo amžiną meilę ir valią.
Šventajame Rašte daug kartų kalbama apie Dievo ištikimybę. Psalmėje rašoma: „Viešpats yra ištikimas per visas kartas, Jo tiesa tęsiasi per amžius“ (Ps 100, 5). Šie žodžiai atspindi Dievo prigimtį – Jis nesikeičia, Jo pažadai nepraeina. Toks Dievo ištikimumas yra vienas iš esminių tikėjimo ramsčių, suteikiantis viltį ir užtikrintumą, net kai aplinkybėse atrodo, kad viskas vyksta priešingai.
Dievo planas visuomet yra geras ir nukreiptas į žmogaus išganymą. Net tada, kai žmogus nusigręžia ar klysta, Dievas nepalieka savo pažadų. Senojo Testamento istorijos rodo, kaip Dievas, net matydamas žmonių neištikimybę, lieka ištikimas savo sandoroms. Abraomui Jis pažadėjo palikuonis, tarsi žvaigždes danguje, ir šis pažadas išsipildė per amžius, net jei Abraomas ir jo palikuonys dažnai susidurdavo su sunkumais. Pranašas Jeremijas skelbia Dievo žodžius: „Aš turiu jums gerų ketinimų, ketinimų suteikti jums viltį ir ateitį“ (Jer 29, 11). Šis pažadas atspindi Dievo troškimą matyti žmogų gyvenantį pilnatvėje ir džiaugsme.
Dievo ištikimybė reiškiasi ne tik pažaduose, bet ir Jo veikime pasaulyje. Per amžius žmonija matė, kaip Dievas išveda savo tautą iš vergovės, parodo kelią dykumoje, įkvėpia pranašus ir siunčia savo Sūnų, kuris tampa žmogumi, kad išgelbėtų pasaulį. Tai liudija, jog Dievas ne tik kalba, bet ir veikia. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Kristaus įsikūnijimas ir Jo auka yra didžiausias Dievo ištikimybės pavyzdys.
Dievo planas dažnai atsiskleidžia ne iš karto. Tai reikalauja kantrybės ir pasitikėjimo. Žmogui gali atrodyti, kad Dievas delsia ar pamiršta, tačiau Šventajame Rašte matome, kaip Dievas visuomet veikia savo laiku. Laiške romiečiams rašoma: „Mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo valia pašauktiesiems“ (Rom 8, 28). Tai primena, jog net sunkiausiu metu Dievas yra su žmogumi ir veda jį savo keliu.
Dievo ištikimybė nėra tik Jo pažadų išpildymas, bet ir nuolatinė meilė. Net kai žmogus klysta, Dievas lieka šalia, pasirengęs priimti ir atleisti. Kristus, pasakodamas apie gailestingąjį tėvą, kuris priima paklydusį sūnų, atskleidžia Dievo širdį – ji pilna gailestingumo ir meilės, kuri niekada nesibaigia. „Jis lieka ištikimas, nes pats savęs išsiginti negali“ (2 Tim 2, 13). Šie apaštalo Pauliaus žodžiai primena, kad Dievo ištikimybė yra neatsiejama nuo Jo esmės.
Dievo planas, skirtas žmogui, yra didesnis nei galima suvokti. Jis apima ne tik dabartį, bet ir amžinybę. Dievo ištikimybė kviečia žmogų pasitikėti ir leisti Jam veikti savo gyvenime. Tikėjimas Dievo ištikimybe atneša ramybę ir drąsą, nes net ir nežinodamas viso kelio, žmogus gali būti tikras, kad eina link gėrio, vedamas Dievo rankos. Dievo ištikimybė yra šviesa, kuri nušviečia kelią net tamsiausiomis akimirkomis. Ji leidžia žmogui suvokti, kad jis nėra vienas, o Dievas visuomet lieka su juo, laikydamasis pažadų ir vedantis link pilnatvės.