Umberto Eco, italų rašytojas, filosofas ir semiotikas, dažnai nagrinėjo tiesos, simbolių ir pasakojimų santykį. Vienaragio kaip simbolio klausimas puikiai atspindi Eco mąstymą apie tai, kaip žmonės kuria realybę per kalbą, mitus ir kultūrines struktūras. Eco nagrinėjo, kaip įsivaizdavimas, literatūra ir istorija gali sukurti „tiesą“, kuri iš tikrųjų yra išgalvota, tačiau laikoma tikrove, nes žmonės tuo tiki.
Vienaragis, kaip mitinis gyvūnas, Eco požiūriu yra įdomus pavyzdys, kaip melas gali tapti tiesos dalimi per naratyvus ir tikėjimą. Eco savo knygoje „Rožės vardas“ subtiliai užsimena apie tai, kaip simboliai ir pasakojimai įgauna reikšmę nepriklausomai nuo jų faktinio egzistavimo. Jis taip pat svarsto šią idėją eseistikoje, ypač savo knygoje „Fuko švytuoklė“, kurioje apmąstomas tikrovės ir fikcijos ryšys.
Eco naudotųsi semiotikos terminais, kad paaiškintų vienaragio „melagingumą“. Vienaragis yra ženklas – simbolis, kuris semiasi reikšmę iš kultūrinių pasakojimų, tačiau neturi atitikmens realybėje. Pavyzdžiui, jei kalbame apie vienaragį, mes suprantame, ką jis reiškia: mitinį žirgą su rageliu ant kaktos, kuris dažnai simbolizuoja tyrumą ar magišką jėgą. Tačiau vienaragis neegzistuoja fiziškai. Eco semiotinė pozicija būtų tokia: nors vienaragio egzistavimas yra fikcija, pats ženklas turi reikšmę ir gali turėti realią įtaką žmonių pasaulio suvokimui.
Viename interviu Eco rašė apie viduramžius kaip laikotarpį, kuriame daugybė mitų, tokių kaip vienaragis, buvo priimti kaip tiesa. Viduramžių žmonės tikėjo vienaragių egzistavimu, nes jų aprašymai buvo pateikiami šventraščiuose, žinynuose ar natūraliosios istorijos tekstuose. Pasak Eco, tai pabrėžia, kaip žmonės linkę suteikti realumą idėjoms ar mitams, jei jie yra tinkamai įrėminti autoritetų ir kultūrinių pasakojimų.
Vienaragio kaip melo klausimas Eco mintyse virsta platesne diskusija apie tiesos prigimtį. Ar vienaragis yra melas, jei žmonės tiki juo? Ar melas tampa tiesa, jei jis yra priimamas kaip dalis kolektyvinės kultūros? Eco teigė, kad žmonės gyvena interpretacijų pasaulyje, kur tiesa ir melas dažnai persipina.
Eco atsakymas į klausimą, ar vienaragis yra melas, greičiausiai būtų priklausęs nuo to, kaip mes apibrėžiame tiesą. Vienaragis yra melas biologine prasme, nes jis neegzistuoja gamtos pasaulyje. Tačiau jis gali būti laikomas „tikrove“ kultūrinėje ir simbolinėje sferoje, nes jo vaizdinys ir idėja turi prasmę žmonių mintyse ir pasakojimuose. Tokiu būdu vienaragis tampa ne tiesiog „melu“, o pavyzdžiu, kaip pasakojimai formuoja mūsų suvokimą apie pasaulį.