Pavadinimas: Didžioji Kova tarp Gėrio ir Blogio
Žmogaus istorija, kupina džiaugsmų, kančių ir moralinių iššūkių, iš tiesų yra didžiosios kovos tarp gėrio ir blogio dalis. Ši kova – tai ne tik kasdieniai žmonių sprendimai, bet ir dvasinis mūšis, kuriame dalyvauja jėgos, pranokstančios mūsų materialų pasaulį. Nors Dievas siekia meilės ir tiesos triumfo, šėtonas nuo pat pradžių kovoja tam, kad įrodytų Dievo valdymo neteisingumą.
Adomas, kaip pirmasis žmogus, dar gyvendamas Edeno sode, turėjo ypatingą privilegiją – laisvą bendravimą su Dievu. Nusikaltus šis ryšys nutrūko, tačiau Dievo išgelbėjimo planas atvėrė kelią, kuriuo žmonės galėjo atkurti prarastą bendrystę. Šventasis Raštas liudija, kad „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16).
Šėtono tikslas visais laikais buvo apgauti žmoniją, suklaidinti jos supratimą apie Dievo charakterį. Jis nuolat siekia įteigti, kad Dievo įstatymai nėra teisingi, kad jie varžo žmones. Tačiau Raštas liudija priešingai: „Jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jn 5, 3). Dievo įstatymai – tai ne našta, o gairės, vedančios į gyvenimą ir laisvę.
Vienas iš svarbiausių Šventojo Rašto principų – Kristaus kryžiaus auka, kuri tapo pergale prieš nuodėmę ir mirtį. Apaštalas Paulius apie tai rašo: „Jis numirė už mus, dar mums esant nusidėjėliais“ (Rom 5, 8). Kryžius tapo ne tik kančios, bet ir šlovės simboliu, liudijančiu Dievo meilės begalybę. Tačiau šėtonas siekia šį simbolį iškreipti, nuolat mėgindamas sunaikinti tikėjimą Kristaus auka.
Šioje kovoje šventoji Dvasia atlieka ypatingą vaidmenį, vesdama Dievo žmones į tiesą. Jėzus pažadėjo: „Kai ateis Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13). Tiesa yra ne tik pažinimas, bet ir gyvenimo būdas. Ji reikalauja ištikimybės, drąsos ir pasiryžimo stovėti už Dievo įstatymus net tada, kai tai reikalauja aukų.
Istorijoje galime rasti daugybę pavyzdžių, kaip žmonės, vadovaudamiesi Dievo Žodžiu, kovojo prieš tamsos jėgas. Reformatoriai, tokie kaip Martynas Liuteris ar Jonhusas, rizikavo savo gyvybėmis, siekdami skleisti Evangeliją. Jie tikėjo, kad „Visa Rašto yra Dievo įkvėpta ir naudinga mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“ (2 Tim 3, 16).
Šiandien ši kova tęsiasi. Dievo žmonės kviečiami būti šviesa pasauliui ir skelbti Kristaus Evangeliją. Jėzus sakė: „Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma paslėpti miesto, stovinčio ant kalno“ (Mt 5, 14). Tai kvietimas būti drąsiems ir tikėti, kad Dievo jėga stipresnė už bet kokias kliūtis.
Didžioji kova – tai ne tik teorinė samprata, bet kasdieninė mūsų realybė. Mūsų gyvenimas, pasirinkimai ir tikėjimas tampa liudijimu, kurios pusės mes esame. Šventasis Raštas įspėja: „Rinkitės, kam norite tarnauti“ (Joz 24, 15), bet taip pat užtikrina, kad „Jei Dievas už mus, kas gi bus prieš mus?“ (Rom 8, 31). Tai žinia apie pergalę, kurią Dievas pažada kiekvienam, ištikimai siekiančiam Jo valios.