Wormso Ediktas, priimtas 1521 metais Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V, buvo teisės aktas, kuriuo Martinas Liuteris ir jo pasekėjai buvo paskelbti eretikais. Ediktas buvo paskelbtas po Liuterio pasirodymo Vormso Reichstage, kur jis atsisakė atsižadėti savo mokymų.
Wormso Ediktas draudė spausdinti, platinti ar skaityti Liuterio raštus, taip pat įsakė areštuoti patį Liuterį ir jo pasekėjus. Tai buvo oficialus Šventosios Romos imperijos atsakas į Reformacijos judėjimą, kurio tikslas buvo išsaugoti katalikų Bažnyčios doktrinų vienovę.
Nors ediktas siekė sustabdyti Reformacijos plitimą, jis nepasiekė savo tikslo. Liuteris, apsaugotas Saksonijos rinkėjo Frederiko III, tęsė savo veiklą, o Reformacija toliau plito visoje Europoje, sukeldama didelius religinės ir politinės sistemos pokyčius. Wormso Ediktas tapo svarbiu Reformacijos istorijos momentu, simbolizuojančiu katalikų Bažnyčios ir protestantų konfliktą.