Margarita Valua (1553–1615), dažnai vadinama Karalienė Margo, buvo Prancūzijos ir Navaros karalienė, viena iš žymiausių Valua dinastijos moterų. Ji gimė kaip Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči duktė. Margarita išsiskyrė savo grožiu, išsilavinimu ir intelektu, tačiau jos gyvenimas buvo paženklintas politinėmis intrigomis, religiniu konfliktu ir sudėtingais asmeniniais santykiais.
Margarita gimė 1553 metais ir nuo mažens buvo įtraukta į dinastines santuokų ir diplomatijos intrigas, kurios tuo metu buvo svarbiausios monarchų gyvenimo dalys. Kaip karališkos šeimos narė, ji buvo išsilavinusi ir gerai išmanė politiką, literatūrą bei meną. Ji tapo žinoma dėl savo aštraus proto ir gebėjimo manipuliuoti situacijomis, kuriose reikėjo diplomatiškumo.
1572 metais Margarita ištekėjo už Henriko Navariečio, kuris vėliau tapo Prancūzijos karaliumi Henriku IV. Ši santuoka buvo sudaryta kaip bandymas sumažinti įtampą tarp katalikų ir hugenotų, nes Margarita buvo katalikė, o Henrikas – hugenotas. Vestuvės, kurios vyko Paryžiuje, tapo didžiuliu politiniu įvykiu, tačiau netrukus po jų įvyko vienas tragiškiausių Prancūzijos istorijos momentų – Šv. Baltramiejaus nakties skerdynės. Tūkstančiai hugenotų buvo nužudyti Paryžiuje ir kituose miestuose, o Margarita buvo priversta stebėti, kaip jos santuoka tampa tragedijos dalimi.
Margaritos ir Henriko santykiai nuo pat pradžių buvo sudėtingi. Nors jų santuoka buvo politinis sandoris, Margarita buvo žinoma dėl savo stipraus charakterio ir nepriklausomybės. Ji dažnai įsiveldavo į politines intrigas ir palaikė savo brolių Valua dinastijos kovas dėl valdžios, net kai tai prieštaravo jos vyro interesams. Šie įtampos kupini santykiai galiausiai privedė prie to, kad Margarita buvo išsiųsta iš Henriko dvaro, o jų santuoka 1599 metais buvo oficialiai anuliuota.
Nepaisant sudėtingo asmeninio gyvenimo, Margarita buvo gerbiama dėl savo intelekto ir literatūrinio talento. Ji rašė atsiminimus, kurie tapo svarbiu šaltiniu, atskleidžiančiu Renesanso epochos politines intrigas, religinius konfliktus ir moterų vaidmenį monarchų aplinkoje. Jos atsiminimai, išleisti po mirties, yra laikomi vienais iš pirmųjų modernių autobiografinių kūrinių Prancūzijoje.
Margarita Valua liko gyventi Paryžiuje po santuokos anuliavimo ir gyveno gana ramų gyvenimą, daugiausia dėmesio skirdama mecenatystei ir kultūrinei veiklai. Ji tapo literatūros, meno ir muzikos globėja, o jos namai Paryžiuje tapo intelektualiniu salonu, kuriame rinkdavosi to meto menininkai ir rašytojai.
Margaritos gyvenimas buvo paženklintas ne tik politiniais ir asmeniniais iššūkiais, bet ir jos gebėjimu prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių. Ji simbolizavo stiprią ir nepriklausomą moterį, kuri sugebėjo išlaikyti savo poziciją vyrų dominuojamame pasaulyje. Margarita Valua liko istorijoje kaip viena įdomiausių ir spalvingiausių Prancūzijos istorijos figūrų, kurios gyvenimas atspindi Renesanso epochos politines ir kultūrines realijas.